LTMonografijoje „Juozapo Ignoto Kraševskio Lietuva“ analizuojama su lietuviška tematika susijusi šio rašytojo kūryba. J. Kraševskis Vilniuje gyveno tik jaunystėje, tačiau visą gyvenimą išsaugojo ryšius su šiuo kraštu. Kaip rašytojas, istorikas, politikas ir menininkas jis visuomet akcentavo Lietuvos paveldo svarbą Lenkijos kultūrai. J. Kraševskio kūryboje dažni lietuvių folkloro motyvai leidžia naujai pažvelgti į jo romantišką susižavėjimą tautosaka. Ankstyvojoje kūryboje jis stengėsi išsaugoti autentišką liaudies kūrybos turinį ir formą, tik labiau subrendęs ėmė laisvai naudoti jos elementus. Skirtingai nuo kitų romantikų, J. Kraševskis nerinko tautosakos, naudojosi tik išleistais darbais. Jo kūryba yra Lenkijos ir Lietuvos paribio kultūros fenomenas, dėl lietuviškų motyvų gausos jo kūrybą savinasi ir lietuviai. Tokia rašytojo „lituanizacija“ paradoksali, nes jo politinės pažiūros anaiptol nesutapo su lietuvių tautinio atgimimo programa. J. Kraševskis artimas Adomo Mickevičiaus tradicijai, jis siekė sukurti literatūrinį mitą apie Lietuvą, jį praturtino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės kraštovaizdžiu. Knygoje analizuojami XIX a. literatūrai būdingi herojų lietuvių bruožai – tai dualistiniai tipažai, turintys romumo ir pirmapradės pagonybės liekanų. Tyrime išryškintas ypatingas J. Kraševskio statusas tarpkultūrinėje XIX a.-XX a. pradžios erdvėje. Dėl sodraus literatūrinio Lietuvos įvaizdžio, kurį pateikė lenkų skaitytojams, jis laikytinas kultūros kūrėju. Jo lietuviškumo formulė išryškėja kaip lenkų ir lietuvių literatūrinis paribys, iki šiol aktuali literatūrų dialogo erdvė.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos lenkiškoji literatūra; XIX a. lietuvių literatūra; Tautinio atgimimo literatūra; Lithuanian lilterature in Polish; Lithuanian literature of the 19th century; Litherature of national revival.
EN"Juozapo Ignoto Kraševskio Lietuva“ [Lithuania of Józef Ignacy Kraszewski] monograph analyses the Lithuania-related works by the writer. He spent his youth only in Vilnius, but he managed to preserve his bonds with this land throughout his life. As a writer, historian, politician and artist, he always showed the importance of Lithuanian heritage for Polish culture. Frequent Lithuanian folklore motifs in J. Kraszewski's writings give an opportunity to take a new look at his romantic admiration of folklore. In his yearly works, the writer tried to preserve authentic content and form of folk creation, while free use of its elements is observed in his more mature writings. Differently from other Romantics, J. Kraszewski did not collect folklore, but used already published works. His creation is a Polish and Lithuanian transborder cultural phenomenon, because of abundance of Lithuanian motifs in his works, Lithuanians claim his writings as well. Writer's "Lithuanisation" is paradoxical as his political views were far from sharing the idea of the Lithuanian national rebirth. J. Kraszewski is close to Adam Mickiewicz's tradition in his attempts to create literary myth about Lithuania, enriching it with the landscape of the capital of the Grand Duchy of Lithuania. The book analyses Lithuanian heroes' features characteristic to the 19th C. literature, i.e. dual characters manifesting remains of both meekness and primordial paganism. His special status in the intercultural space of the 19th - early 20th C. is highlighted in the research. Lush literary image of Lithuania presented to Polish readers makes him to be considered as culture creator. His Lithuanian formulation manifests itself as Polish and Lithuanian literary border, space of literary dialogues which is still relevant.