Klaipėdos krašto konvencija kaip Lietuvos teisės šaltinis

LT1924 m. Klaipėdos krašto konvencijos sudarymas reiškė Klaipėdos krašto perdavimą Lietuvai de jure ir de facto. Ypač daug teisininkų dėmesio sulaukė I Konvencijos priedėlis „Klaipėdos krašto statutas“ dėl jo teisinio statuso ir esminių nuostatų. Atsižvelgiant į dualistinį tarpukario Lietuvos teisinės sistemos pobūdį, šis teisės šaltinis turėjo dvilypį – tarptautinės sutarties ir konstitucinio įstatymo – statusą. Statuto numatyta plati kompetencija autonominei valdžiai įstatymų leidybos ir teisminėje srityse tiesiogiai nulėmė tolesnę šio krašto teisinės sistemos raidą. Krašte galiojo savita, nepriklausoma nuo bendros Lietuvoje veikusios, teisinė sistema, kurios pagrindą sudarė Vokietijos paveldėti ir Prancūzijos pakoreguoti teisės aktai. Konvencija Lietuvos teisinėje sistemoje įgijo unikalaus teisės šaltinio statusą – viena vertus, šio teisės šaltinio pagrindu kūrėsi atskira teisinė sistema, kita vertus – šis teisės šaltinis, užimdamas išskirtinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje, tuo pat metu buvo iš dalies jos veikiamas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Klaipėda; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Konvencija; 20 amžius; Statutas; Teisinė sitema; Teisės šaltinis; Convention; Klaipėda region; Legal system; 20th century; Lithuania, Klaipeda; Source of law; Statute.

ENThe conclusion of the Convention concerning the Memel territory in 1924 laid down the law upon the transfer of the Memel territory to Lithuania on the basis of de jure and de facto. The First Annex to the Convention, named "The Statute of the Memel Territory", received the special attention of lawyers due to its status and main provisions. Regarding to the dualistic character of Lithuanian legal system between the wars, this source of law had owned a twofold status - as the international treaty and as the constitutional law. The wide competence in the fields of legislature and judicial given to the government of autonomy, provided by the Statute, had a direct influence to the evolution of the legal system of that territory. A distinctive and an independent (from Lithuania’s common) legal system existed, which was based on the laws inherited from Germany and adjusted by France. The Convention gained the status of the unique source of law in the Lithuanian legal system - on the one hand - this source of law was a base for creating a separate legal system, moreover - occupying the exceptional legal place in the Lithuanian legal system, at the same time it was affected and influenced by it. [From the publication]

• Teisė / Law
• Istorija / History