Dėl Mažosios Lietuvos XVI-XVIII a. dehidroniminių oikonimų

LTA. Vanagas, klasifikuodamas lietuvių hidronimus struktūriniu-darybiniu aspektu, pabrėžė, kad ši klasifikacijos schema lengvai gali būti pritaikyta ir kai kuriems kitiems vardyno sluoksniams, tarp jų ir gyvenamųjų vietų vardams. Tačiau šiame straipsnyje aptariamų oikonimų lytys yra fiksuotos istoriniuose vokiškuose šaltiniuose. Tad taikant A. Vanago pasiūlytą lietuvių vietovardžių klasifikaciją Mažosios Lietuvos oikonimams, kyla tam tikrų problemų dėl vietovardžių galūnių, pritaikytų prie vokiečių kalbos ir vokiečių toponiminės sistemos. Todėl tikslus mažosios Lietuvos oikonimų darybos tyrimas, pritaikant dabartinių vietovardžių struktūrinę-gramatinę klasifikaciją, būtų sunkiai įvykdomas. Tačiau ši aplinkybė netrukdo išskirti priešdėlių, priesagų vedinių ar sudurtinių oikonimų. Straipsnyje aptariami priesaginės darybos gyvenamųjų vietų vardai, sudaryti iš hidronimų. Analizuojant Lietuvos priesaginiu dehidroniminius oikonimus pastebima, kad produktyvumu ypač išsiskiria priesagos -ėn- vediniai. Medžiaga straipsniui rinkta iš rankraštinių šaltinių, esančių Berlyno slaptajame valstybiniame archyve bei Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyriuje, taip pat kai kurių spausdintų leidinių. Straipsnio tikslas – nustatyti, kada atsirado dehidroniminiai vediniai su priesaga -ėn- ir kaip jie buvo perteikiami vokiečių kalboje XVI – XVIII amžiuje. Atlikus šaltinių analizę, galima teigti, jog priesaga -ėn- kaip Mažosios Lietuvos oikonimų, kilusių iš hidronimų, darybos priemonė vartojama nuo XVI a. pradžios ir galutinai įsitvirtina XVI a. pabaigoje. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Rytprūsių Lietuvos ( Mažosios Lietuvos) oikonimai; Hidronimai; Priesaginiai vediniai; Oikonimai; Daryba; Vediniai; Etimonai.

ENA. Vanagas classifying Lithuanian hydronyms by structure and derivation emphasised that this classification can easily be adjusted to some strata of proper names including names of residential locations. However the article discusses genders of oykonyms fixed in historical German sources. Hence, application of Vanagas’ classification of Lithuanian location names to oykonyms of Lithuania Minor creates certain problems with endings of location names adjusted to the German language and the German toponymic system. Therefore, specific research into derivation of oykonyms of Lithuania Minor applying the structural grammatical classification of modern location names would be hard to implement. However, this fact is no hindrance to identifying prefix and suffix derivatives or composite oykonyms. The article discusses location names formed on the basis of prefixes made from hydronyms. Analysis of Lithuanian suffix-type dehydronymic oykonyms shows that derivatives with the suffix -ėn- are particularly productive. Materials for the article are collected from manuscripts at Berlin Secret State Archive and the Manuscript Section of the Lithuanian Academy of Sciences as well as from some printed editions. The purpose of the article is to establish when dehydronimic derivatives with the suffix -ėn- appeared and how they were rendered in the German language in the 16-18 centuries. Analysis of sources leads to a statement that the suffix -ėn- as a tool for formation of Lithuania Minor oykonyms derived from hydronyms is used since the beginning of the 16th century and becomes firmly established at the end of the 16th century.

• Germanizavimo įtaka Mažosios Lietuvos asmenvardžiams XVIII–XIX a / Aušra Žemienė. Žmogus ir žodis. 2016, 1, p. 106-131.
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.