Alus bendruomeniniame kaimo gyvenime ir alaus barai sovietmečio miesto kultūroje: sąsajų paieškos

LTDarbe formuluojama ir grindžiama hipotezė, kad sovietmečio alaus barų tradicijos Lietuvos miestuose savo ištakomis yra glaudžiai susijusios su Lietuvos kaimo bendruomeninėmis alaus gėrimo tradicijomis. XX a. 7-8 dešimtmečiuose Lietuvos kaime salyklinį bendruomeninį alų palaipsniui praktiškai išstumia stipresni alkoholiniai gėrimai. Alus čia praranda savo specifines bendruomenines ritualines gėrimo tradicijas, įsitvirtina individualistinis ir marginalinis alaus gėrimo modelis. Miestų baruose, tai yra kitoje aplinkoje ir nauju pavidalu, priešingai, pratęsiamos kolektyvinės senajame kaime egzistavusios alaus gėrimo tradicijos. Jos susiformuoja kaip opozicija naujoms to meto svaigalų vartojimo tendencijoms kaime.Šioms sąsajoms pagrįsti straipsnyje aptariama alaus vartojimo Lietuvoje istorija, fiksuojama istoriniuose šaltiniuose. Darbe aptariamas nuo XIV a. Lietuvoje žinotas alaus gėrimas karčemose, taip pat iki pat XX a. vidurio Lietuvos kaime plačiai paplitusi bendruomeninio salyklinio alaus gėrimo tradicija, susijusi su specifiniais kaimo bendruomenės ritualais. Pastarosios formavosi visų pirma dėl salyklinio alaus gamybos ypatumų. Pastebima, kad runkelinis ar duonos alus nesuformavo specifinių vartojimo tradicijų ir netapo sudėtine liaudies kultūros dalimi. Bendruomeniniame kaimo gyvenime svarbiu tapo būtent salyklinis alus, atitinkamos kolektyvinės alaus gėrimo tradicijos kaip tik plito tik salyklinio alus gėrimo regione ir įsitvirtino XIX a. – XX a. I pusėje.Reikšminiai žodžiai: Aludė; Aludės; Alus; Kaimo bendruomenė; Kalendorinės šventės; Salyklinis alus; Tradicinė kultūra; Šeimos šventės; Beer; Calendar feasts; Family feasts; Malt liquor; Pub; Pubs; Rural community; Traditional culture.

ENThe work formulates and supports the hypothesis that the roots of traditions of Soviet pubs in Lithuanian cities and towns were closely related to community traditions of beer drinking in the Lithuanian countryside. In the 1960s–70s, community malt beer was gradually practically superseded by stronger alcoholic beverages in the Lithuanian countryside. Beer here lost its specific community ritual drinking traditions and an individualistic and marginal model of beer drinking became dominant. On the contrary, collective traditions of beer drinking that had existed in the old countryside were continued in urban pubs – in other environment and in a new form. They formed as an opposition to new consumption trends of strong drinks of that time in the countryside. In order to support these links, the article discusses the history of beer consumption in Lithuania recorded in historical sources. The study looks at beer drinking in alehouses known since the 14th century and at the widespread tradition of drinking community malt beer in the Lithuanian countryside until the very middle of the 20th century, which was related to specific rituals in the rural community. The latter formed, first of all, due to peculiarities of malt beer production. The article notes that beetroot or bread beer did not form specific consumption traditions and did not become a constituent part of folk culture. It was malt beer that became significant in the rural community life. Relevant collective traditions of beer drinking spread only in the malt beer drinking region and became strong in the 19th century–the first half of the 20th century.

• Draugystė. Draugų bendrijų konstravimo ir planavimo formos mieste / Žilvytis Šaknys. Vilniečių socialinė sąveika ir kultūrinė raiška : laisvalaikis, šventės ir ritualai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2019. P. 195-279, 297-302.
• Kompleksinis žvilgsnis į lietuvių ir kitų baltų svaigiuosius gėrimus ir jų apeigas : recenzija / Vytautas Tumėnas. Lietuvos etnologija. 2021, 21 (30), p. 219-237.