Pasaulio lietuvių bendruomenės raida XX a. 5-8 dešimtmečiuose : disertacija
LTGausi emigracija ir naujų lietuvių bendruomenių formavimasis užsienio šalyse sudaro prielaidas tyrinėti ir migrantų draugijų bruožus, ir jų raidą istorinėje perspektyvoje. Svarbią reikšmę turi Pasaulio lietuvių bendruomenė, įsteigta Antrojo pasaulinio karo politinių pabėgėlių bangos atstovų, siekiant suvienyti pasaulyje pasklidusius lietuvius. Disertacijos tikslas rekonstruoti Pasaulio lietuvių bendruomenės organizacinius ir politinius raidos aspektus XX a. 5–8 dešimtmečiuose. Pirmoji dalis skirta apžvelgti Pirmosios Lietuvos Respublikos migracijos politikos pamokas, sprendžiant pasaulyje pasklidusių lietuvių telkimo problemas. Antrojoje dalyje aptariama Vakarų šalių politika sprendžiant politinių pabėgėlių likimą po Antrojo pasaulinio karo ir su tuo susijusi pasaulio lietuvių telkimo idėjų raida nuo kompaktinio emigravimo galimybės iki naujos, visai lietuvių išeivijai skirtos organizacijos (Pasaulio lietuvių bendruomenės) sukūrimo. Trečiojoje dalyje aprašomos Lietuvių bendruomenių steigimo atskiruose kraštuose sąlygos ir ypatumai; pristatomi PLB institucionalizavimo aspektai, rekonstruojamas PLB vaidmuo formuojant santykius su atskirų kraštų Lietuvių bendruomenėmis, apžvelgiama tų santykių raida; analizuojamas jaunosios išeivijos kartos telkimo klausimas, pristatoma PLB ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos bendradarbiavimo raida. Ketvirtojoje dalyje rekonstruojama ir analizuojama PLB veikla sprendžiant lietuvių išeivijos reprezentavimo ir politinio susiorganizavimo klausimus. Pristatoma PLB pozicija dėl ryšių su Lietuva ir organizacijos politinės veiklos sampratos kaita. Aptariami lietuvių susiorganizavimo reformų projektai. Aprašomi ir analizuojami PLB veiklos, organizuojant politinį įtaigojimą JAV ir pasaulyje, aspektai.
ENThe studies of emigrant associations abroad and the development of migrant organizations in the world in historical perspective are very important in the present context of Lithuania. One of the most important émigré organisations is the Lithuanian World Community (Pasaulio lietuvių bendruomenė), which was established by political refugees with the goal of uniting all the dispersed Lithuanians over the world. This dissertation presents the organizational and political development aspects of the Lithuanian World Community in the 1940s – 1970s. The first chapter features the lessons of the migration policy in the first Republic of Lithuania and the ideas of mobilizing Lithuanians over the world. Colonization’s plans and impact of civic associations to mobilize Lithuanians abroad are explored. In the second chapter it is analysed how the policy of the Western countries influenced Lithuanian mobilization after the Second World War. Secondly, the establishment of the Lithuanian World Community is reconstructed. The third chapter describes the conditions and explains how the Lithuanian communities were established in the countries of immigration. The organizational structure of the Lithuanian World Community board and the development of its relationship with Lithuanian communities are analyzed. The mobilization of the second generation of Lithuanians in the world is investigated. The development of the relations between the Lithuanian World Community and the World Lithuanian Youth Association is analyzed. The fourth chapter highlights the political activity of the Lithuanian World Community and analyzes representational problems of the main organisations. The Lithuanian World Community’s attitude towards the occupied homeland and the change of the conception of political activity are analyzed. The chapter describes the plans to change the organizational structures of Lithuanian émigré organizations.
