Taikantis prie naujovių : folkloro ansamblio dalyvis modernioje visuomenėje

LTPublikacijoje etnologiniu požiūriu nagrinėjamas folklorinių ansamblių narių savo folklorinės veiklos suvokimas ir vertinimas. Pristatomi lauko tyrimo (pagrįsto stebėjimo ir anketavimo metodais), atlikto tarp keturių Vilniaus miesto folklorinių ansamblių („Kadagio“. „Apynio“, „Kūlgrindos“ ir „Dijūtos“), atstovaujančių skirtingus gyventojų sluoksnius (jaunimo, pagyvenusių žmonių, tarnautojų ir mokslo darbuotojų), rezultatai. Atliktu tyrimu siekta atskleisti folklorinio ansamblio narių etninio kultūrinio tapatumo specifiką, susipažinti su atskirų folklorinių ansamblių narių saviveiklinės veiklos motyvacija. Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad ansamblių nariai jaučiasi reikšmingais savo šalies kultūros puoselėtojais, skleidžiančiais lietuvišką liaudies muziką, šokį, tradicinę kultūrą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Viena vertus, folkloriniame ansamblyje (sąmoningai arba nesąmoningai) ieškoma etninio kultūrinio tapatumo išsaugojimo formų, kita vertus – siekiama susikurti bendruomenę, stiprinančią asmeninio saugumo ir pasitikėjimo savimi būseną. Folkloro ansamblių dalyviai įsitikinę, kad lietuvių tarmės, aprangos, šokių ir papročių visuma geriausiai jungiama, saugojama ir perteikiama būtent folklorinio ansamblio veikloje. Tokia veikla, jų įsitikinimu, kaip etninio kultūrinio tapatumą puoselėjanti veikla, ne mažiau svarbi liks ir ateityje, vis labiau ir labiau globaliame pasaulyje.Reikšminiai žodžiai: Folkloro ansambliai; Folkloro ansamblis; Inovacija; Kultūrinis tapatumas; Tradicija; Tradicijų išsaugojimas; Cultural identity; Folk ensemble; Folklore ensembles; Innovation; Preservationof traditions; Tradition.

ENPublication analyses understanding and evaluation by the members of folklore bands of their folklore activities in ethnological respect. Findings of the field researches (based on observation and questionnaire methods) conducted with four Vilnius City folklore bands ("Kadagys", "Apynys", "Kūlgrind"a and "Dijūta") representing different strata of the population (youth, elderly people, civil servants and research workers) are discussed. The research was aimed at revealing ethnic cultural identity specifics of folklore ensemble members, learning about amateur activity motivation among individual folklore band members. The outcomes of the research show that band members regard themselves as important players in cherishing their national culture, by spreading Lithuanian folk music, dance, traditional culture not only inside but also outside Lithuania. On one hand, people in folklore bands (intentionally or unintentionally) are searching for the ways of ethnic cultural identity preservation, on the other hand they are trying to create a community, which would strengthen the state of personal safety and confidence. Members of folklore bands are confident that the whole of the Lithuanian dialect, clothing, dance and customs is best combined, preserved and presented in the activities of folklore band. According to them, the activities aimed at ethnic cultural identity cherishing will not lose its relevance in the future either, with the globalisation process getting ever-stronger.