Kai kurie Klaipėdos miesto etnografijos bruožai
LTStraipsnyje yra analizuojami kai kurie Klaipėdos miesto etnografijos bruožai, atskleidžiami jų savitumai ir panašumai su dabartinėje Lietuvos teritorijoje esančiais miestais nuo XIII a. iki XX a. bei su didžiaisiais Vakarų Europos uostais. Uoste - viename seniausių kultūrų sąveikos židinių - galima aptikti šiandieninio globalizacijos proceso užuomazgas. Klaipėda uosto funkciją išsaugojo per visą miesto gyvavimo laikotarpį, o XX a. tapo vienu svarbiausių Baltijos regiono uostų. Krantinė yra vienas svarbiausių skiriamųjų uosto bruožų. Jos, kaip miesto visuomeninės erdvės, morfologinių savybių kaita yra nagrinėjama istorinės raidos, krantinės paskirties kaitos, stilistinių laikotarpių ir miesto formavimo sistemų įtakos bei krantinės plano ir tūrio kaitos aspektais. Iš esmės Klaipėdos miesto istorijoje krantinės visuomeninės erdvės plėtrai nebuvo palankių sąlygų. Gynybinės funkcijos ilgalaikis vyravimas išskiria Klaipėdos miesto funkcinę raidą iš kitų dabartinės Lietuvos teritorijoje esančių miestų. Tiek Klaipėdos, tiek kitų Lietuvos miestų krantinės buvo plėtojamos kompaktiškai, natūraliai, atsižvelgiant tik į utilitariuosius poreikius, nepriklausomai nuo vyraujančio stilistinio laikotarpio, miesto formavimo būdo ar politinės padėties. Nors uostamiestis iki 1939 m. aneksijos išliko vokiečių miestu, tačiau miestiečių gyvenimui tam tikros įtakos turėjo tiek olandai, tiek britai. Klaipėdoje jūrinė veikla buvo periodiška. Dėl to jūrininkų profesinis sluoksnis nesusiformavo, o tai reiškia, kad nebuvo sąlygų atsirasti regioniniam profesiniam bendrumui.Reikšminiai žodžiai: Klaipėda; Miesto etnografija; Uostai; Krantinės; Miesto morfologinė raida; Jūrinė kultūra; Klaipėda.
ENThe article analyzes certain traits of ethnography of Klaipėda city, reveals their peculiarities and similarities with the cities, existing on the present territory of Lithuania from the 13th till the 20th century and the largest ports of the Western Europe. The rudiments of the modern process of globalization can be found in a port, i. e. one of the oldest nurseries of cultural interaction. Klaipėda has retained its function as a port throughout the entire period of existence and in the 20th century it became one of the most important ports of the Baltic region. The coast is among the most important characteristics of a port. The development of morphological characteristics of the coast, as the public space of the city is examined in the aspects of historical development, changes of purpose of the coast, stylistic periods and the influence of the city shaping systems, as well as the development of the plan and volume of the coast. In essence, no favourable conditions existed for development of the social space of the coast during the history of Klaipėda city. The long-term prevalence of the defensive function distinguishes the functional development of Klaipėda city out of other towns, existing on the present territory of Lithuania. The coast of both Klaipėda and other towns of Lithuania were developed in a compact and natural way, in consideration of only the utilitarian needs, independently of the prevailing stylistic time period, the ways of formation of the city and the political situation. Although till the annexation of 1939 the port remained a German city, certain influence on the life of the city residents was brought by both Dutch and British persons. The maritime activities in Klaipėda were periodical, due to which no professional layer of sea people was formed, which means that there were no conditions for emergence of the regional professional cohesion.
