Vocal technique in Aukštaičiai and Dzūkai male solo singing

LTPateikiama keturių tradicinio vokalo (vyrų solo dainavimo) pavyzdžių akustinė analizė. Išanalizuoti dviejų aukštaičių (J. Širvio ir J. Pupelio) ir dviejų dzūkų (J. Jakubausko ir P. Zalansko) įrašai. Iš Fl ir F2 (pirmųjų dviejų formančių dažnių) matavimų nustatyta, kad dainininkų balsynai fonetiškai yra gana skirtingi; ypač aiškiai atsiskiria aukštaičių ir dzūkų grupės. Palyginti su balsiais šnekamojoje bendrinėje lietuvių kalboje, visuose keturiuose pavyzdžiuose balsiai yra iš dalies neutralizuojami (dengiami). Aukštaičių (ypač J. Pupelio) dainavime balsiai neutralizuojami, klasterizuojami F1-F2 plokštumoje labiau, dzūkų – silpniau. Tai, matyt, yra susiję su balsyno apimties skirtumais kalbos tarmėse, tačiau vokalo technika tikriausiai taip pat turi įtakos. Visuose pavyzdžiuose foneminės klasės o, a, e ir ė fonetiškai skiriasi mažiausiai (labiausiai dengia viena kitą). Ypač dzūkų dainavimo pavyzdžiuose balsis i nuo kitų balsių skiriasi ryškiausiai, jo tarimas įvairuoja (fonetinė kokybė nepastovi). Intensyvumo matavimais atskleidžiama fonacijos ir artikuliacijos įvairovė, jos sąlygoti dainavimo dinamikos skirtumai.Pažymėtinas santykio „fonacijos dinamika vs artikuliacijos dinamika“ individualumas. Tačiau ir čia galima apytikriai atskirti aukštaičių ir dzūkų dainavimo pavyzdžius: dzūkams (ypač P. Zalanskui) labiau būdinga stabilesnė („plokštesnė“) fonacija ir dinamiškesnė artikuliacija, aukštaičiams – atvirkščiai. Be balsių fonetikos ir stambaus mastelio dinamikos (dinamikos skiemenų sekoje), dar daug įvairių parametrų galėtų būti tiriamųjų pavyzdžių idiolektų ir dialektų „žymenys“. Straipsnyje apžvelgiami dainavimo pavyzdžių skirtumai pagal šiuos parametrus: mikrodinamika (atskiro garso gaubtinė), įvairūs atakų tipai, pabaigos priebalsių vokalizavimas, glissando, vibrato, melizmai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akustinė analizė; Akustinė fonetika; Artikuliacija; Aukštaitija; Balso akustika; Balso dinamika; Dzūkija; Fonacija; Formantės; Garso lygis; Tradicinis dainavimas; Vyrų solo dainavimas; Acoustic analysis; Acoustic phonetics; Articulation; Aukštaitija; Dzūkija; Formants; Male solo singing; Phonation; SPl.; Traditional singing; V oice dynamics; Voice acoustics; Voice dynamics.

ENAcoustical analyses of four vocal performances (male solo singing) have been carried out: two samples belong to Aukštaičiai tradition and other two samples belong to Dzūkai tradition. Formant measurements show significant differences between all four samples and especially between Aukštaičiai and Dzūkai groups. Vowels are partly neutralised (covered), in comparison with literary (spoken) Lithuanian in all four samples. However, they are much more clustered (in Fl-F2 terms) in Aukštaičiai case (especially in the performance of J. Pupelis) than in Dzūkai case. This could flow from the differences between the phonetic ranges of the spoken dialects, however, vocal techniques could have impact as well. Vowel classes o, a, e, and ė show the least difference (the largest overlapping) in all samples. Vowel i differs from the others the most and is pronounced in different ways (phonetic quality is unstable enough), especially in Dzūkai samples. Intensity measurements reveal variety of roles of phonation and articulation in producing dynamical output. Singers seem individual enough in terms of ratio "dynamics of articulation vs dynamics of phonation". Nevertheless, roughly, Dzūkai samples are characteristic of relatively flat phonation and dynamic articulation (especially the performance of P. Zalanskas), whereas Aukštaičiai samples, seemingly, are more dynamically pronounced in phonation but articulation. In addition to the vowel phonetics and syllable-tosyllable dynamics there are quite a few other parameters that could serve as "labels" for the idiolects and dialects of the performances. […]. [From the publication]