Sugrįžtanti į alkus : Lietuvos "Romuva"

LTStraipsnyje analizuojamos etnokultūrinės grupės save siejančios su baltų prigimtinio tikėjimo bendrija „Romuva“, didžiausią dėmesį skiriant Kauno „Romuvos“ kultūrinei bendrijai. Darbas pagrįstas 1996-2001 m. atliktų lauko tyrimo duomenimis. Gilesnei integracijai į kultūrinį lauką pasirinktas metinių kalendorinių švenčių ciklo nagrinėjimas, bene ryškiausiai perteikiantis analizuojamų grupių pasaulėvoką.Darbo tikslas – aptarti praeities kultūros restauravimo fenomeną nūdienos kultūrinėje aplinkoje, analizuoti kultūrinio tapatumo konstravimo vaizdinius, šių vaizdinių įprasminimą dabartinėje gyvenamoje erdvėje, tapatumo individualias ir socialines (kultūrines) reikšmes. Pastebėta, kad tyrinėta gyvensena siejasi su heterogenišku etnokultūriniu lauku ir vienu iš dabartinio žmogaus pasirinkimų: poreikiu ieškoti savojo „Aš“ tapatybės tolimoje praeityje. Ši idėja ir kultūrinė praktika dažniausia laisvalaikio pomėgių sferoje tarp folkloro ansamblių dalyvių, liaudies amatų, papročių gaivintojų, menininkų. Šioje terpėje išsiskiria kultūrinės bendrijos, kurių veikla grindžiama bendrijoje formuojamu pasaulėžiūros modeliu. Viena tokių bendrijų šiuolaikiniai pagonys. Jiems būdinga mitologizuoti ir estetizuoti savo kultūrinę aplinką. Bendrijos nariai naudoja daug su pagonišku pasauliu siejamų mitologemų, simboliškai modeliuoja „mes“ vaizdinį. Ši simbolika veikia ir bendrijos narių kasdienybėje, kurioje akivaizdi tikrovės ir simbolizuoto estetinio žaidimo sąveika leidžia kalbėti apie kultūrinių bendrijų gyvenamojo pasaulio eksperimentiškumą.Reikšminiai žodžiai: Etnokultūrinis laukas; Jaunimas; Lygiadienis; Neo-pagonybė; Pagonybė; Ritualas; Romuva; Equinox; Ethno-cultural field; Lithuania; Neo-paganism; Pagan; Ritual; Romuva; Youth.

ENArticle analyses ethno cultural groups associating themselves with the Baltic native faith society Romuva, focusing major attention on Kaunas Romuva cultural society. The work is based on the field research data of 1996- 2000. To achieve deeper integration into cultural field, the cycle of yearly calendar festivals is examined, which probably gives the best picture of world-view of the groups in question. The purpose of the work is to discuss the phenomenon of past culture restoration in today's cultural environment, to analyse images used to construct cultural identity, giving meaning to the latter images in today's living space, individual and social (cultural) meanings of identity. It was noticed that the researched lifestyle is related with heterogeneous ethno cultural field and one of the modern individual's choices: need for "I" identity search in the distant past. This idea and cultural practice is most frequently observed the field of leisure hobbies among folklore ensemble members, persons trying to revive folk crafts, traditions, artists. In this medium, cultural societies with their activities based on world-view model shaped inside the society stand out. One of such societies is modern pagans. They tend to mythologise and aestheticize their cultural environment. Society members use many mythologems linked with the pagan world, symbolically model "we" image. These symbols operate even in daily life of society members, where due to evident interaction between reality and symbolised aesthetic game, we can talk about experimentalism of living world of cultural societies.