Interpretaciniai gebėjimai mokantis istorijos kintančioje visuomenėje

LTStraipsnyje išryškinama samprata ir analizuojami moksleivių interpretacinių gebėjimų ugdymo rezultatų istorijos pamokose aspektai. Interpretaciniai gebėjimai - tai gebėjimai mąstyti, derinant savo turimas istorijos žinias su naujais istoriniais faktais, reiškiniais tam, kad: būtų galima geriau pažinti, suprasti, vertinti praeitį; per praeities pažinimą atskleisti dabarties problemas, kurios yra istoriškai nulemtos; mokėti šias problemas nagrinėti remiantis istorine patirtimi. Atliktas moksleivių interpretacinių gebėjimų empyrinis tyrimas, kurio kriterijai sudaryti remiantis refleksinio, kritinio, probleminio ir kūrybinio mąstymo būdais. Straipsnyje pateikiami empirinio tyrimo kiekybiniai bei kokybiniai rezultatai. Kokybinis tyrimas atskleidė, kad moksleiviai moka analizuoti, lyginti pateiktuose šaltiniuose duomenis. Tai rodo, kad moksleiviai moka operuoti analizės gebėjimais, kurie reikalingi probleminiam mąstymui. Ypač gerai sekasi mokiniams daryti išvadas. Istorijos egzaminavimas testu pagalba neleidžia išsamiai įvertinti mokinių interpretacinių gebėjimų. Norint tai padaryti, reikėtų išsamesnių mokinių atsakymų.Reikšminiai žodžiai: Interpretacija; Interpretaciniai gebėjimai; Istorijos egzaminas; Istorijos mokymas; Kritinis mąstymas; Švietimas; Abilities to Interpret; Critical thinking; Education; History exam; History teaching; Interpretation; Teaching of history, interpretive skills.

ENThe paper deals with the problems of historical events' interpretation in the postmodern society. The interpretative skills of individuals should be developed at schools. Social sciences and humanities, including history, are suitable for achievement of these goals as one of the tasks of history teaching are developing the autonomy of individuals, their critical thinking, different points of view on the same historical event. Interpretation in history learning is a very complex process. Not all historical sources could be considered as objective ones. The paper shortly presents the research of National History examination tasks in Lithuania, which also aim to examine historical interpretative skills of the pupil. The research presented in this paper suggests the following generalizations. The National History examination does not provide possibilities to interpret historical events differently. Pupils are only stuffed into the frames of historical true, and teaching does not develop independence and autonomy of individual. [text from author]

• Interpretacinių gebėjimų ugdymo rezultatų įvertinimas mokantis istorijos / Liuda Šiaučiukėnienė,Vilma Arlauskaitė-Bulovienė. Pedagogika. 2006, 84, p. 101-107.
• Matematikos mokymo lyginamoji analizė Skandinavijos šalių ir Lietuvos švietimo sistemose : disertacija / Saulius Zybartas. Vilnius, 2000. 172 lap.
• Mąstymo ugdymas mokant filosofijos gimnazijoje : disertacija / Lilija Duoblienė. Vilnius, 2000. 154 lap.