Sakralinių vietų pietryčių Lietuvoje vertė ir apsauga

LTStraipsnyje nagrinėjama sakralinių vietų apsaugos problematika. Straipsnio tikslas – aktualizuoti svarbiausius sakralinių vietų kultūrinės vertės aspektus. Analizuojamas sakralinio objekto apsaugos Lietuvoje poreikis ir teisinės prielaidos. Pietryčių Lietuvos regiono pavyzdžiu apibūdinama sakralinių vietų genezė, erdvių sandaros sudėtingumas, sklaidos teritorijoje dėsningumai. Straipsnyje atskleidžiama, kad erdvės sakralumo samprata yra kintanti. Žymią įtaką jai daro visuomenės vertybinės nuostatos, kaimo bendruomenių stabilumas. Pietryčių Lietuvos sakralinėms vietoms būdinga tipologinė, konfesinė ir erdvinė struktūrinė įvairovė. Sakralinėms vietoms tenka svarbiausias vizualinis kompozicinis vaidmuo regiono istoriniame kraštovaizdyje. Skirtingų konfesijų sakralinės vietos pasižymi erdvių struktūros ir lokalizacijos panašumu, tarp daugumos jų yra susiklosčiusi kompozicinė sąveika. Tiek sąrašinis (saugojimo pavieniais objektais) principas, tiek architektūros vertės kriterijus, taikomas religiniams statiniams, neatspindi sakralinės vietos esmės, neatskleidžia jos visumos, kurios vertė visada didesnė, nei pavienių objektų suma. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos teisės aktuose ir apskaitos tipologijoje siūloma įvesti sakralinio objekto sąvoką. Nustatant skirtingų konfesijų saugotinų sakralinių objektų teritorijų ribas tikslinga, jei yra galimybė, šias ribas sutapatinti. Tik išsaugant vizualinį kompozicinį sakralinių statinių dominavimą ir sakralinių vietų įvairovę gali būti stimuliuojamas aplinkos sakralumo vertinimas ir didinama jos visuomeninė reikšmė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pietryčių Lietuva; Sakralinės vietos; Erdvių struktūra; Religinė vertė; Kultūrinė vertė; Paveldo apsauga; Southeastern Lithuania; Sacral site; Spatial structure.

ENThe article deals with the problem of protection of sacral places. The aim of the article is to actualise the most important aspects of the cultural value of sacral places. The need and legal preconditions for the protection of sacral objects in Lithuania are analysed. The genesis, complexity of spatial structure, and the regularities in the territory are characterised. The article reveals the fact that the conception of sacrality is changeable. It is markedly influenced by the value-based attitudes of society, the stability of a rural community. Typological, confessional and spatial structural variety is characteristic of sacral places of Lithuania. Sacral places play the most important role of visual composition within the landscape of the regional context. Sacral places of different confessions distinguish themselves in the similarity of spatial structure and localisation. Neither the principle of a list (protection of individual objects) nor the criterion of the architectural value applied to religious constructions reflects either sacral essence of the locality or reveals it as the whole. Legal acts of protection of objects of the immovable cultural heritage and accounting typology proposes that the conception of the sacral object should be introduced. When establishing the boundaries of territories of sacral objects of different confessions to be protected, it is expedient, if possible, to identify these boundaries. It is only by preserving a visual compositional dominance of sacral constructions and the variety of sacral places that the evaluation of sacrality of the environment can be stimulated and its social importance increased.