Darbo teisė ir valstybės tarnyba : panašumai ir skirtumai

LTViena iš Lietuvos teisėkūros tendencijų yra teisės normų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų darbo santykius ir socialines garantijas, atsiskyrimas nuo darbo teisės. Dabar vyksta mokslinė diskusija, prie kurios teisės šakos (darbo ar administracinės) minėtos normos turėtų būti priskirtos. Teorinio susitarimo dėl valstybės tarnybą reglamentuojančių normų priskyrimo prie tam tikros teisės šakos kol kas nebuvo pasiekta. Tačiau faktinė padėtis yra pakankamai aiški - Valstybės tarnybos įstatymo1 5 straipsnyje nustatoma, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Vis dėlto šiuo valstybės tarnybos ir darbo teisės santykio kontekstu turi būti įvertintas ir Darbo kodeksas, kuris reglamentuoja darbo santykius, susijusius su jame ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba, bei nustato kai kurių darbo santykių sričių reglamentavimo ribas. Pažymėtina, kad Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad iki Darbo kodekso įsigaliojimo galioję įstatymai ir kiti teisės aktai galioja tik tiek, kiek neprieštarauja kodeksui, išskyrus, kai pats Darbo kodeksas teikia pirmenybę tokiems teisės aktams.Darbo kodeksas iš esmės yra teisės normų kodifikavimas, kurio metu normos buvo suderintos tarpusavyje. Tai sudarė prielaidas įgyvendinti vieną iš pagrindimų naujo Darbo kodekso tikslų - nuosekliai reglamentuoti darbo teisinius santykius, tokį reglamentavimą suvienodinant ir išvengiant analogiškų teisinių santykių reglamentavimo skirtingomis teisės normomis. Pripažįstama bendra taisyklė, kad visų asmenų, gaunančių atlyginimą už darbą, darbo teisiniai santykiai turi būti reguliuojami tomis pačiomis teisės normomis, o šio reglamentavimo diferenciacija galima tik pagrįstai neperžengiant nustatytų ribų. Akivaizdu, kad atskiras specialus tam tikrų santykių reglamentavimas yra galimas ir pagrįstas, tačiau nustatant tokį specialų reglamentavimą turi būti atsižvelgiama į objektyvią reguliuojamų darbo santykių specifiką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbdavys; Darbo kodeksas; Darbo sutartis; Darbo teisė; Darbuotojas; Valstybės tarnyba; Civil service; Employe; Employer; Employment contracts; Labour code; Labour law.