Vėlės XX a. pasaulėjautoje : pietryčių Latvijos lietuvių memoratai
LTStraipsnyje analizuojama lokalinė etnografinė Pietryčių Latvijos lietuvių pasaulėjauta remiantis memoratais – pateikėjų prisiminimais apie jų pergyventus įvykius, iš konkrečių jiems artimų ar pažįstamų žmonių perimtas žinias ir savas šių žinių interpretacijas. Pagrindinis darbo objektas – pasakojimai apie asmeninę žmonių patirtį, susidūrus su vėlėmis, pasirodžiusiomis archetipiniais pavidalais. Tyrimas pagrįstas 1998 metų mokslinės etnografinės ekspedicijos metu surinktais empiriniais duomenimis. Respondentų atsakymai tyrimui rūpimu klausimu vertinami dvejopai – kaip nuoširdžiai savo religiniais įsitikinimais pagrįstos pasaulėjautos atspindžiai bei kaip ezoterikos paveikti požiūriai. Straipsnyje atskirai aptariamos specifinės pasaulėjautos formavimosi aplinkybės, respondentų pateikti pasakojimai apie susitikimus su vėlėmis prieš artimųjų mirtį, pateikėjų požiūriai ir mintys apie vėlių buveines, vėlių pavidalus, vėlių ir žmonių santykius. Matyti, kad nei viena apklausta dvidešimto amžiaus pabaigos pateikėjų neneigė tikinti galimu ryšiu su mirusiaisiais, jų tikėjimuose glaudžiai persipynę ikikrikščioniški ir krikščioniški mirusiųjų vaizdiniai. Apibendrinant atliktus tyrimus ir pristatytus rezultatus, straipsnio autorė daro išvadą, kad tikėjimas vėlėmis funkcionuoja kaip sudėtinė liaudies religijos dalis. Teigiama, kad šio tikėjimo išlikimui įtakos turėjo specifiniai enkultūracijos ir inkultūracijos procesai.Reikšminiai žodžiai: Baltų mitologija; Latvijos lietuviai; Latvių tradicinė pasaulėjauta; Liaudies tikėjimai; Lietuvių tradicinė pasaulėjauta; Memoratai; Pasaulėžiūra; Senieji tikėjimai; Vėlės; Ancient believes; Folk beliefs; Latvian traditional world-view; Lithuanian traditional world-view; Lithuanians in latvia; Memorats; Mythology of the Balts; Souls; World view.
ENThe paper discusses the expression of ethno-cultural motion around the world of the dead in the modern society. Ethnographical data collected in 1998 show folk-philosophy about souls as a totality of Lithuanian Catholic principal propositions from the first half of the 20th century, individual emotional experiences, reminiscences of Lithuanians folk beliefs, connected with the shape of soul and her place at home and cemetery, and forms of reincarnation. Beliefs about the life of souls are a part of folk religion, assisting in regulating morality of family and society relations. Contemporary motion preserved them bound up with processes of enculturation in families and inculturation by Catholic Church. Changing of cultural life and the development of science, as well as spreading of specially orientated information about souls and beliefs had influence too. After the Second World War, atheistic proponents sowed doubts about the possibility of material contacts with souls in reality. Esoteric literature, inter-ethnical and inter-confessional contacts created way for spreading new beliefs among Lithuanians Latvia. [From the publication]
- Populiarių pomirtinio gyvenimo vaizdinių kaita XX a. Žemaitijoje / Audronė Daraškevičienė. Tautosakos darbai 2009, 37, p. 162-178.
- Rūpesčio ir paguodos sapnai: laidotuvių apeigų refleksijos sapnų pasakojimuose / Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė. Tautosakos darbai 2022, 63, p. 11-34.
- Tikėjimų apie susapnuotus mirusiuosius funkcijos / Asta Višinskaitė. Acta Baltico-Slavica. 2006, Nr. 30, p. 665-674.
