Lietuvių tautos solidarumo raiška 1905 metais

LTAutorius, primindamas, kad nors 1905 m. tautinės revoliucijos, arba sukilimo Lietuvoje (tekste – sukilimo), istoriografija nėra gausi, iš esmės jau yra išaiškinti jo etapai, pagrindinės kovos prieš Rusijos engimą ir už išsilaisvinimą formos, jų teritorinė sklaida ir pasekmės likviduojant Rusijos valdžios administracijos funkcionavimą, išaiškinti to sukilimo vietiniai vadovai, sukilimo slopinimas, represijos, monografiškai yra apdorota Didžiojo Vilniaus Seimo istorija. Tačiau, pabrėždamas, jog mokslo ir istoriografijos raida bei galimybės kelia vis naujų šio įvykio pažinimo ir įvertinimo klausimų, dabar, kai nėra ideologinės prievartos, galima objektyviai ir aiškiau plėsti šio sukilimo studijas gilyn ir platyn. Šiame straipsnyje aptarsime lietuvių tautos ir ją remiančiųjų interesų 1905 m. bendrumą, solidarumo teritorinę ir idėjinę sklaidą, solidarumo turinio tradiciškumą ir naujumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1905 metų sukilimas; Didysis Vilniaus Seimas; Rusijos imperija (Russian Empire); Tautinis solidarumas; National solidarity; Revolt of 1905; The Great Seimas of Vilnius; The Russian Empire.

ENThe author recalls that although the historiography of the 1905 national revolution, or uprising in Lithuania, is not abundant, in fact its stages have already been determined along with the main forms of the fight against Russia’s oppression and for liberation, their territorial spread and consequences of eliminating the functioning of the Russian authority administration, local leaders of the uprising have been established together with the suppression of the uprising and repressions, and the history of the Great Seimas of Vilnius has undergone monographic processing. However, stressing that the development and possibilities of science and historiography raise new questions of recognising and evaluating this event, the author states that now that ideological violence does not exist it is possible to impartially and more clearly expand studies on the uprising. This article discusses the 1905 solidarity of the Lithuanian nation and interests supporting it, the solidarity’s territorial and ideological spread, and conventionalism and novelty of solidarity’s content.