Senasis lietuvių liaudies melodijų sluoksnis. Refreninės dainos ir sutartinės

LTTyrinėjamos pietų ir šiaurės rytų Lietuvoje išlikusios senosios liaudies melodijos, pasižyminčios archajiškomis eilėdaros ir melodikos savybėmis: vienaeile arba dvieile formos sandara, siauros apimties dermėmis, silabine ritmika. Šios melodijos nagrinėjamos kaip visuma, tuo pačiu istoriniu laikotarpiu susiformavęs melodijų sluoksnis. Senojo sluoksnio melodijos pasižymi ne tik bendromis istorinio stiliaus savybėmis, bet ir skirtingomis regioninių stilių ypatybėmis: pietų Lietuvoje jos monotoninės, o šiaurės rytų Lietuvoje – polifoninės. Studijoje bandoma paaiškinti senojo sluoksnio melodijoms būdingų regioninių savitumų susiformavimą. Išskiriant bei apibūdinant senąjį lietuvių liaudies melodijų sluoksnį, buvo pritaikyta Ingrid Rüütel sukurta metodika, išdėstyta monografijoje „Estų liaudies muzikos sluoksniai etninių santykių kontekste“, taip pat ir kiti melodijų analizavimo bei lyginimo metodai. Siekiant atskleisti pačiose melodijose slypinčias plėtros galimybes, buvo kruopščiai analizuojama jų sandara bei stilistika, bandant aptikti išorinius poveikius, senojo sluoksnio melodijos buvo lyginamos su kaimyninių tautų liaudies melodijomis. Kuriant senojo sluoksnio raidos sampratą, buvo gretinamos įvairių mokslininkų iškeltos hipotezės, studijos išvados buvo suformuluotos kaip autorės ir ankstesnių tyrinėtojų nuomonių sintezė.Remiantis atliktais tyrinėjimais, buvo iškeltos šios prielaidos: 1) pietų Lietuvos refreninės melodijos ir šiaurės rytų Lietuvos sutartinių melodijos sudaro bendrą sluoksnį, jos galėjo būti sukurtos tuo pačiu istoriniu laikotarpiu; 2) kai kurios šių melodijų savybės galėjo būti paveldėtos dar iš gentinių muzikinių kultūrų, kitos galėjo atsirasti, pamažu formuojantis regioniniams melodikos stiliams arba dėl kaimyninių tautų melodikos įtakos; 3) šiaurės Lietuvos sutartinių melodijų savitumą greičiausiai nulėmė jų sąveika su greta gyvavusia pučiamaisiais instrumentais atliekama muzika. Sutartinių polifonija galėjo būti sukurta, jungiant vokalinės ir instrumentinės kilmės melodiką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių liaudies melodijos; Muzikiniai dialektai; Polifoninės sutartinės; Refreninės dainos; Stilių sąveika; Folk music dialects; Interaction between styles; Lithuanian folk melodies; Polyphonic sutartinės; Refrain songs.

ENArticle deals with the ancient folk melodies extant in southern and northeastern Lithuania, which preserved certain archaic traits of prosody and melodic structure: the forms consisting of one or two lines, modes of narrow range, and syllabic rhythms. […] Besides the common properties of historical style, characteristic traits of melodies stemming from the ancient layer also include peculiarities of different regional styles that may be specified as rnonophonic in southern Lithuania and polyphonic in the northeastern part of its territory. The article thus aims to explain the reasons of such regional disparities characteristic of ancient melodies. Several chapters examine individual characteristics of the southern Lithuanian rnonophonic melodies and northeastern polyphonic sutartinės such as their formal structure, modes and rhythms. It is claimed that regional disparities of the melodies from the ancient layer may have occurred due to difference of musical traditions among the tribes that constituted the Lithuanian nation and the melodic influence of the neighbouring nations. Major efforts were put to explain the background for emergence of the polyphonic sutartinės in the northeastern part of Lithuania. To discover connections which presumably may have bound polyphonic sutartinės to some other styles of folk music, the author compares melodies of sutartinės with the different kinds of vocal and instrumental melodies. Quite a few parallels of formal structure, modes and rhythms indicated by the author allow for a presumption that polyphonic sutartinės could have emerged as a result of interaction between vocal and instrumental melodies. [From the publication]