Šūksnis ir nuorauda vestuvių raudų struktūroje

LTStraipsnyje nagrinėjami šūksnis ir nuraudojimas, kaip pagrindiniai vestuvių raudų struktūros elementai. Straipsnio tikslas – nagrinėti apeiginę vestuvių raudų struktūrinių elementų semantiką. Vestuvių apeigų tikslas – tai ritualo, lemiančio sėkmingą perėjimą į visiškai kitą, naują egzistencijos lygį bei užtikrinančio visapusę gerovę, atlikimas. Nuotakos raudojimas, kaip ir visos kitos vestuvių apeigų sudėtinės dalys, būtent vaisingumą lemiantis ritualas, ateities gerovės garantas. Darbe akcentuojama raudojimo vestuvių apeigose prasmė, taip pat mėginant rekonstruoti vestuvių raudų genealogiją. Struktūros analizės duomenimis, raudų šaknys glūdi šūksnio ir nuraudojimo intonacijose. Laisvai plėtojamos medžiagos – poetinio teksto – rečitavimas yra daug vėlesnės kilmės darinys. Galima manyti, jog turinio plėtros procesą inspiravo matriarchatinės kultūros nykimas ir patriarchato įsigalėjimas, su kuriuo galima sieti tradiciškai suvokiamų raudų muzikinės-poetinės kalbos išraiškos priemonių užuomazgas. Daugiafunkcė šūksnio intonacija neabejotinai buvo aktuali ir iki patriarchalinės kultūros įsigalėjimo. Archajiški nuotakos šūksnis ir rauda – semantiniai nuotakos statuso požymiai; faktoriai, įgalinantys sėkmingai pereiti į naują lygį ir užsitikrinti čia visapusę gerovę, ilgainiui vis papildomi naujais elementais, atitinkančiais kintantį pasaulėvaizdį, dar kurį laiką būdami privaloma vedybų ritualo dalis, bet palaipsniui praradę natūralią aplinką ir, svarbiausia, tiesioginį ryšį su apeiga, transformavosi į vieną neaiškios prasmės vestuvių raudas arba virkavimus.Reikšminiai žodžiai: Apeigos; Dvidalumas; Lietuvių tradicinė kultūra; Sandaral; Semantika, bifunkcionalumas; Vedybos; Vestuvių raudos; Bifunctionaliry; Folk culture; Lithuania; Marriage; Ritual; Semantics; Structure; Two-parredness; Vedding laments; Wedding laments.

ENThe purpose of wedding rites is to secure successful transition into a totally different, new level of existence. After matchmaking the maiden's existence is no longer perceived as an integral part of the approved relationship with a sacrum, and confined within the realm of religion, i.e. it is vanishing into nowhere, speaking in terms of religion. Failing to meet a single requirement of a transitionary rite, one is devoid of opportunity to continue fulfilling life upon earth in this new level. Ritual lament is considered to have been the first sound signal signifying a vital change in maiden's life and semantic status of the bride. But it is the lament of the bride, that is to be viewed sa one of the major com­ponents of a perfect, finite wedding rite, genetically inse­parable from ritual cries, the magic power of which is to affect directly the outer word, becomes activated during the wedding rites. Tears are treated as a semantic ele­ment of water and, therefore, an indispensable factor in bridging the space separating (or uniting) premarital and postmarital life, i.e. until rightful incorporation into new community. During this period of virtual death ritual lament is the only factor indispensable for sustaining the "living powers" of the bride as well as enabling to finalize t he rite properly. If acts as a mean of achieving maximum effectiveness aiming specifically at establishment of the approved relationship with a sacrum and securing all-round well-being at another level. [text from author]