Kristijono Donelaičio "Metų" monologai ir dialogai

LTStraipsnyje analizuojami K. Donelaičio poemos „Metai“ monologai ir dialogai kaip tradiciniai epo žanro vei­ kalo elementai, jie lyginami su tokiais pat antikinių epų elementais. Palyginusi „Metų“ ir antikinius dialogus bei kalbas, autorė konstatuoja, kad K. Donelaičio poemos kalbų grupės yra panašesnės ne į Vergilijaus, o į Homero epų dialogus, nes K. Donelaitis, kaip ir Homeras, labiau mėgsta ne dviejų, o kelių asmenų pokalbius, ir tas pats kalbėtojas „Metuose“, kaip ir Homero poemose, pasako po keletą kalbų. Pabrėždama, kad monologinis tekstas yra ir veiksmas, o dialoginės ir monologinės kalbos yra antikinių epų varomoji jėga, autorė teigia, kad „Metuose“ veiksmo vaizdų mažiau negu antikiniuose epuose. Teigiama, jog K. Donelaitis pasinaudoja antikinių epų kalbų įtraukimo į tekstą principais, bet neperima jų tiesiogiai, o pasiskolina tik tuos jų formos dalykus, kurie reikalingi jo sumanytam kūriniui. Pažymima, kad K. Donelaitis labai sielojosi dėl germanizacijos proceso, jam buvo svarbu tai parodyti ir pakviesti būrus laikytis lietuvybės, paraginti išlaikyti lietuvių bendruomenę. Daroma prielaida, kad būtent todėl jo epo tekste nėra vidinių veikėjų monologų, pabrėžiančių individo asmeninių išgyvenimų reikšmingumą, o tik monologinės kalbos apie bendruomenės reikalus, skirtos kitiems bendruomenės nariams. Autorės teigimu, būtent todėl dauguma dialoginių jo epo kalbų ne įrėmintos ar atskirtos vienos nuo kitų, o atviros viena kitai: kalbų atvirumas išreiškia bendruomenės dialogiškumą, vienybę, monolitiškumą.Reikšminiai žodžiai: Antikinė literatūra; Dialogas; Epas; Homeras; Kalba; Kristijonas Donelaitis; Monologas; Vergilijus; Antique literature; Dialog; Dialogue; Epic poetry; Epos; Homer; Kristijonas Donelaitis; Monologue; Oration; Virgil.

ENThe article analyses the monologues and dialogues of the poem “Metai” (“The Seasons”) by Kristijonas Donelaitis as traditional elements of a work in the epic genre, and they are compared with the same elements of ancient epics. Having compared the dialogues and speeches of “Metai” with ancient ones, the author finds that the speech groups of Donelaitis’ poem are more similar to the dialogues of the epics by Homer rather than by Virgil because Donelaitis, like Homer, prefers conversations of several person rather than of two, and the same speaker in “Metai”, like in Homer’s poems, delivers several speeches. Stressing that the monologue text is also an action, and dialogue and monologue speeches are the driving force of ancient epics, the author states that in “Metai” contain less action images than ancient epics. It is stated that Donelaitis uses the principles of incorporating ancient epics into the text but does not adopt the directly, and borrows only those form things of them which are necessary for the work designed by him. It is noted that Donelaitis was very upset by the Germanisation process, it was important to him to show that and to invite Būrs to adhere to the Lithuanian spirit and to encourage them to maintain the Lithuanian community. It is assumed that it was the reason for the absence of monologues of the internal actors in the text, which would highlight the significance of personal experiences of an individual, but there are only monologue speeches about the affairs of the community intended for other members of the community. According to the author, it is for this reason most dialogue speeches of his epic are not framed or separated from each other but are open to each other: the openness of speeches expresses the dialogue nature, unity and integrity of the community.