Disonansų sintezės galia : Broniaus Kutavičiaus etnomodernizmas

LTBeveik visi lietuvių akademinės muzikos kūrėjai, tęsdami lietuvių kompozicinės mokyklos pagrindėjo J. Gruodžio tradicijas, ypač daug dėmesio skiria etninės muzikos tradicijoms ir jų modifikacijoms šiuolaikinėje modernioje kultūroje. Vieni kompozitoriai labiau atsižvelgia į lietuvių liaudies dainų palikimą, naudodami jų intonacijas, ritmiką, kiti – išsamiai perteikia etninės kultūros tradicijas, nesiribodami vien muzikinio palikimo modifikacijomis. Iškiliausias tokių etninių tradicijų tęsėjas, rekonstruojantis baltų kultūros tradicinį palikimą, yra B. Kutavičius. Jo kūriniai apima plačius ir gilius etninės kultūros sluoksnius – etnomuziką, etnografiją, kosmologiją, archeologiją, senovės baltų pasaulėžiūrą. Straipsnio tikslas – nagrinėjant Kutavičiaus oratoriją „Paskutinės pagonių apeigos“ ir kitus kūrinius, nustatyti baltų kultūros įtaką šiuolaikinės lietuvių muzikos kūrybai. Oratorijoje Kutavičius rekonstruoja senovės baltų apeigas, naudodamas senovinių instrumentų tembrus, choro giedojimą, stilizuojantį sutartinių skambesį bei ritmiką. Tekste aprėpiama mitologinių ir kosmologinių motyvų gausa, lemianti ir kūrinio partitūros užrašymo formą, kurioje taip pat galima pastebėti su baltų pasaulėžiūra susijusių rato, svastikos, lovatiesių raštų ir kitokių simbolių. Kutavičius, instinktyviai naudodamasis etninės muzikos dėsningumais, sukūrė savitą rekonstrukcinį etnizuotos muzikos stilių, o jo kūrinių idėjos prilygsta mokslinėms hipotezėms. Kartu jo kūriniai yra labai modernūs, atitinka šiuolaikinės moderniosios muzikos siekius.Reikšminiai žodžiai: Bronius Kutavičius; Disonansai; Etnomodernizmas; Galia; Kompozitorius; Muzikinė kalba; Sintezė; Bronius Kutavičius; Composer; Dissonances; Ethno-modernism; Force; Musical language; Synthesis.

ENAlmost all the composers of the Lithuanian academic music pay great attention to the traditions of ethnic music and their modifications in contemporary culture. B. Kutavičius reconstructs the ancient Baltic customs in the oratory "The Last Heathen Rituals" using tembres of archaic instruments, choir singing, the style of the sutartinės and their rhythmic. There are numerous mythological and cosmological motives in the text deciding the shape of writing down the piece on paper where one can notice symbols connected with the Baltic world outlook: wheel, swastica, ornament of textile, etc. Using minimal means of expression, Kutavičius maintains the essential features of ethnic music: no limitation of time while writing a piece, equal dynamics, one tempus, and structure of modes connected with natural modes leaning on acoustics and musical "textile" that is composed from the near and limited quantity of tunes. Kutavičius uses laws of ethnic music instinctively while creating an original stile of reconstructed "ethnicalised" music, and his ideas of creation seem to cor­respond to scientific hypotheses. At the same time, his works are very modern and reflect the aims of contemporary music, yet there is one rear feature - this work with its qualities of performance influences the process of the democratisation of academic music. [From the publication]