К истории Виленского содружества поэтов

LTStraipsnyje nagrinėjama tarpukario Vilniaus rusų poetų sambūrio veikla, jo sudėtis ir narių kūrybos bruožai. Poetų sambūris susiformavo dar 1930 m., o 1934 m. pavasarį buvo įteisintas kaip Vilniaus rusų draugijos Literatūrinės-meninės sekcijos padalinys. Svarbiausią sambūrio veiklą sudarė susirinkimai, kurių metu buvo aptariamos eilės ir skaitomos poetinės technikos paskaitos, bei vieši poezijos vakarai. Sambūryje dalyvavo patyrę literatai, debiutavę spaudoje dar prieš karą (D. Bochanas, V. Baikinas, P. Kacenelsonas), brandaus amžiaus diletantai, sugebėję išleisti eilėraščių rinkinius Rygoje (L. Slosbergas; 1926) ir Vilniuje (A. Tyčinkis; 1933), jauni poetai (Ch. Kozlovskis, Z. Cerviakovskaja). Jų eilėraščius skelbė Vilniaus ir Varšuvos dienraščiai, Vilniaus, Kauno ir Lvovo žurnalai, jų kūryba įtraukta į Lenkijos rusų poetų rinkinį (1930) ir Lenkijos rusų poezijos antologiją (1937). Poetų sambūris tapo savarankiškesnis, 1936 m. vadovavimą perėmus S. Naljančui. Kaip atsvara jai prie Literatūrinės-meninės sekcijos 1937 m. susibūrė Autorių ratelis, vadovaujamas vertėjo, kritiko, publicisto D. Bochano. Įtempti santykiai tarp literatų organizacijų ir jų vadovų traktuotini kaip kartų konflikto rezultatas. Panašūs procesai ketvirtojo dešimtmečio pradžioje ar viduryje vyko ir kituose rusų išeivijos centruose. Sambūris neturėjo bendrų programinių nuostatų, tačiau Vilniaus poetų kūrybą vienija pagrindinė išeivijos ir gyvenimo svetur tema. Nuo 1935 m. rengtas Poetų sambūrio eilėraščių rinkinys išėjo 1937 m. ir liko reikšmingas rusų literatūrinio gyvenimo Vilniuje dokumentas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūros draugija; Rusų egzilio poetai; Tarpukaris; Vilniaus literatūrinis gyvenimas; Vilniaus rusų poetų sambūris; XX a. pirmos pusės Lietuvos rusų literatūra; Cultural life in Vilnius; Interwar period; Literary association; Lithuanian Russian literature of the first half of 20th century; Russian exile poets; The rally of Vilnius Russian poets.

ENThe article examines activities of the assembly of Vilnius Russian poets in the interwar period, its composition and features of its members’ creative work. The assembly of poets formed back in 1930 and was legitimised as a division of literary and artistic unit of Vilnius Russian Association in spring 1934. The assembly’s major activities were meetings at which verse was discussed and lectures on poetic techniques given, and public poetry evenings. The assembly was attended by experienced litterateurs who debuted in the press before the war (D. Bohan, V. Baikin, P. Kacenelson), middle-aged dilettantes who managed to have their collections of verse published in Riga (L. Slosberg, 1926) and in Vilnius (A. Tychinkin, 1933), and young poets (H. Kozłowski, Z. Cherviakovskaya). Their poems were published in Vilnius and Warsaw dailies, Vilnius, Kaunas and Lviv magazines. Their creative work was added to the collection of Poland’s Russian poets (1930) and the anthology of Poland’s Russian poetry (1937). The assembly of poets became more independent when the leadership was taken over by S. Nalyanch in 1936. As a balance to it, a coterie of authors headed by translator, critic and publicist D. Bohan formed under the literary and artistic unit in 1937. Strained relations between organisations of litterateurs and their heads should be considered a result of the generations’ conflict. Similar processes in the early or mid-1930s took place also in other Russian emigration centres. The assembly had no common programme regulations, yet creative work of Vilnius poets explored a common main theme of emigration and life abroad. Compiled from 1935, a collection of poems of the poets’ assembly was published in 1937 and remained a significant document of Russians’ literary life in Vilnius.