Sportuojančių 16-18 metų mokinių gyvenimo kokybė

LTPastaruoju metu daugiausia gyvenimo kokybės tyrimų yra atliekama sergamumui ar aplinkos veiksniams nustatyti. Lietuvoje vykdomi priežastinės sveikatos veiksnių įtakos gyvenimo kokybei analizės tyrimai, o sveikų sportuojančių mokinių gyvenimo kokybės tyrimų mokslinėje literatūroje neaptikome. Tikslas – nustatyti ir palyginti sportuojančių ir nesportuojančių 16-18 metų mokinių gyvenimo kokybę, požiūrį į savo sveikatą ir sportavimo motyvą. Ištirta 300 aukštesnių klasių mokinių (146 merginos ir 154 vaikinai). Tarp jų buvo 100 sportuojančių (32 merginos ir 68 vaikinai) ir 200 nesportuojančių (114 merginų ir 86 vaikinai) jaunuolių. Mokiniai sportavo sporto mokyklose (73), klube (23) ir savarankiškai (4). Tiriamųjų amžius nuo 16 iki 18 metų (vidurkis 17,1 ± 0,4 m.). Apklausai naudota uždaro tipo anoniminė anketa, parengta pagal A. Zaborskio, J. Makari (2001) ir S. Gradeckienės (2002) anketos klausimynus. Uždaro tipo anketą sudarė 57 klausimai, skirti sveikatai, sportavimo motyvams, išorinei, tarpasmeninei ir asmeninei gyvenimo kokybei įvertinti. Tiriant mokinių požiūrį į savo sveikatą nustatyta, kad ją gerai vertino 55 % sportuojančių ir 63 % nesportuojančių apklaustųjų. Sportuojantys mokiniai buvo laimingesni ir rečiau rūkė nei nesportuojantys jų bendraamžiai (p <0,05).Visi sportuojantys apklaustieji ne pamokų metu kultivavo vieną iš sporto šakų, iš jų 87 % sportavo 7 ir daugiau valandų per savaitę. Tarp motyvų, skatinančių mokinius sportuoti, populiariausias buvo savo sveikatos stiprinimas. Vertinant išorinę gyvenimo kokybę nustatyta, kad sportuojančius mokinius dažniau nei nesportuojančius jų bendraamžius šeimoje augino tikrasis tėvas (p <0,05). 56 % sportuojančių ir 20 % nesportuojančių mokinių tėvų bei atitinkamai 53 % ir 23 % mamų turėjo aukštąjį išsilavinimą (p <0,05), 43 % ir 11 % mokinių šeimų gyveno individualiame name ar jo dalyje (p <0,05), sportuojantys apklaustieji palankiau vertino mokyklos aplinką, elgesio taisykles, dalyvavimą mokyklos gyvenime. Tai rodo geresnę sportuojančių mokinių išorinę gyvenimo kokybę nei nesportuojančių. Tarpasmeninė gyvenimo kokybė reiškėsi sportuojančių mokinių geresniu sutarimu su tėvu (19 %), broliais ir seserimis (17 %) ir bendraamžiais (75 %), lyginant su nesportuojančiais (atitinkamai 6 %, 10 %, 36 %; p <0,05), jie dažniau gerai sutarė su tėvais (atitinkamai 31,7 % ir 19,3 %), rečiau buvo barami ir gėdijami (16 % ir 33 %). 31 % sportuojančių ir 9 % nesportuojančių mokinių nurodė, kad mokytojai jais domisi kaip žmonėmis (p <0,05). [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvenimo kokybė; Mokiniai; Sveikata; Health; Quality of life; Schoolchildren.

ENLately the biggest part of the studies of the quality of life is conducted in order to determine morbidity or the factors of the environment. The studies conducted in Lithuania are oriented to causal analysis of health factors’ influence to the quality of life, and in analyzing scientific literature the studies of healthy athletic schoolchildren’s quality of life were not found. The aim was to identify the quality of life of athletic and non-athletic schoolchildren aged 16-18 and determine the attitude towards their health and motives to do sports. Methods. 300 schoolchildren (146 girls and 154 boys) of higher classes were studied. 200 of them were non-athletic (114 girls and 86 boys) and 100 participated in sports (32 girls and 68 boys): in sports schools (73), clubs (23) and independently (4). The age of the subjects was from 16 to 18 years, average age 17.1 ± 0.4. The anonymous questionnaire, which was made basing on A. Zaborskis, J. Makari (2001) and S. Gradeckienë (2002) questionnaires for assessing the quality of life, was used in the survey. The questionnaire consisted of 57 questions designed to assess health and motives to participater in sport, external, interpersonal and personal quality of life. Results. The attitude of schoolchildren to their health determined that 55% of athletic and 63% of non-athletic schoolchildren evaluated it as good. Athletic schoolchildren were happier and smoked cigarettes less frequently than non-athletic (p <0.05).The athletic respondents participated in one of the sports during their leisure time, and 87% of them exercised 7 and more hours per week. One of the most popular motives that encourage schoolchildren to exercise was the strengthening of their health. The external quality of life determined that more athletic schoolchildren had grown in the families with proper father (p <0.05). 56% of athletic and 20% of non-athletic schoolchildren’s fathers and respectively 53% and 23% of mothers had university education (p <0.05); 43% and 11% of schoolchildren’s families live in an individual house or a part of it (p <0.05). They considered best schools environment, instruction of behaviour, presence in school life (p <0.05). This shows the better external quality of life of athletic schoolchildren than that of non-athletic ones. Interpersonal quality of life was expressed by better relations of athletic schoolchildren with their parents (19%), brothers and sisters (17%) and their peers (75%) in comparison to non-athletic schoolchildren (6%, 10% and 36% respectively) (p <0.05). They were just related well with parents (31.7% and 19.3%), were reproved and shamed less frequently (16%) than that of non-athletic (33%) ones. 31% of athletic and 9% of non-athletic schoolchildren indicated that teachers show interest in them as in persons (p <0.05). Personal quality of life of athletic ones was better than that of non-athletic. [...]. [From the publication]