Kėdainių, Jiezno ir Alytaus kautynių reikšmė užkertant kelią bolševikų įsiveržimui į Kauną

LTStraipsnyje aptariama Kėdainių, Jiezno ir Alytaus kautynių reikšmė, užkertant kelią bolševikų įsiveržimui į Kauną. 1918 m. pabaigoje ir 1919 m. pradžioje Raudonoji armija, okupuodama daugiau kaip pusę Lietuvos teritorijos ir nesutikusi rimtesnio pasipriešinimo, siekė paimti ir Kauną. Puolant Pskovo divizijai, įvyko kautynės prie Kėdainių, Jiezno ir Alytaus. 1919 m. vasario 10–13 d. įvyko Jiezno kautynės. Jieznas, kaip ir Kėdainiai, buvo svarbus strateginis punktas, saugantis laikinąją sostinę iš pietų. Alytaus kautynės vyko tą pačią savaitę kaip ir mūšiai su bolševikais prie Kėdainių, Šėtos bei Jiezno. Pirmosios kautynės už Alytų vyko vasario 12–13 d., antrosios – vasario 15 d. Visų Lietuvos Nepriklausomybės kovų kontekste čia aptariami mūšiai suvaidino reikšmingą vaidmenį. Buvo užkirstas kelias bolševikams toliau skverbtis į vidurio Lietuvą, Dzūkiją ir Žemaitiją. Buvo likviduotas gresiantis pavojus Kaunui ir išsaugota svarbiausia Lietuvos valstybingumo atkūrimo sąlyga. Kėdainių, Jiezno ir Alytaus kautynių dėka Lietuva galėjo ruoštis tolesnei kovai, organizuoti ir stiprinti savo kariuomenę. Pirmosios pergalės prieš bolševikus sustiprino Lietuvos karių dvasią, tikėjimą savo jėgomis. Pabrėžiama, jog tai buvo vienas iš stimulų Lietuvos jaunimui stoti savanoriais į krašto gynėjų gretas. Lietuvos visuomenė įsitikino nepriklausomos Lietuvos atkūrimo galimybe, pradėjo labiau remti Lietuvos kariuomenę moraliai bei materialiai. Pagerėjo ir Lietuvos tarptautinė padėtis, Vakarų valstybių požiūris į Lietuvos kariuomenę ir jos vadovybę bei Lietuvos vyriausybę.Reikšminiai žodžiai: Alytus; Antanas Juozapavičius; Atsiminimai; Bolševikai; Jieznas; Kaunas; Kautynės; Kėdainiai; Lietuvos nepriklausomybė; Nepriklausomybės kovos; Povilas Lukšys; Raudonoji armija; Savanoriai; Alytus; Antanas Juozapavičius; Battle; Bolshevik; Independence fights; Jieznas; Kaunas; Kėdainiai; Lithuania; Lithuania's independence; Memoir; Povilas Lukšys; Red Army; The Red Army; Volunteers.

ENThe article discusses the significance of the battles of Kėdainiai, Jieznas and Alytus in regards to preventing the invasion of Bolsheviks in Kaunas. In the end of 1918-the beginning of 1919, the Red Army sought to capture Kaunas after occupying more than half of the territory of Lithuania with no serious resistance. In the wake of the attacks by Pskov division, battles took place near Kėdainiai, Jieznas and Alytus. The battle of Jieznas took place on February 10-13, 1919. Jieznas, like Kėdainiai, was an important strategic point protecting the interim capital from the south. The battles of Alytus took place in the same week as battles with the Bolsheviks near Kedainiai, Sėta and Jieznas. The first battle for Alytus took place on February 12-13, the second - on February 15. In the context of all the battles for Lithuania's independence, the battles discussed here played a significant role. It was Bolsheviks were prevented from continuing their penetraton into the middle of Lithuania, Dzukija and Samogitia (Žemaitija). The threat to Kaunas was liquidated and the prerequisite for the restoration of Lithuania's statehood was preserved. Because of the battles of Kėdainiai, Jieznas and Alytus, Lithuania was able to prepare for the further fight as well as to organize and strengthen its troops. The first victories over the Bolsheviks strengthened the spirit of Lithuanian soldiers and faith in their own power. It is emphasized that this was one of the stimulus for Lithuanian youth to voluntarily join the defenders of the country. The Lithuanian society became convinced of the possibility of the restoration of independent Lithuania and began to support the Lithuanian military more morally and materially. The international situation of Lithuania, the attitude of the Western countries towards the Lithuanian military and its leadership and the Lithuanian government has also improved.