Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos kūrimas

LTŠiame straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos steigimosi aplinkybės. Lietuvos kariuomenės savanorių sąjungos, XX a. 4 deš. pervadintos į Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungą, steigimo idėją 1925 m. pirmą kartą iškėlė savanoris M. Lazauskas minint Didžiojo Vilniaus Seimo dvidešimtmetį. Staiga ir greitai Savanorių sąjunga buvo kuriama daugiausia dėl to meto politinės Lietuvos situacijos po III Seimo rinkimų. Koalicinės vyriausybės darbai ir Seimo priimti įstatymai kėlė nerimą kariuomenėje, taip pat ir tarp savanorių. 1926 m. rugsėjo 5 d. Kaune, Šaliuose ir Joniškyje įvyko savanorių susirinkimai sąjungos steigimo reikalu, pradėti kiti organizaciniai darbai. Toks savanorių aktyvumas sukėlė nemažą rezonansą spaudoje ir viešas diskusijas, nors spaudos teiginiai, kad sąjunga – kokios nors partijos vaisius, sunkiai įrodomi. 1926 m. spalį pasirodė naujas, savanorio kūrėjo, pulkininko V. Grigaliūno–Glovackio redaguojamas politikos ir literatūros laikraštis „Tautos valia“, kuriame atsispindėjo Savanorių sąjungos steigimo tikslai. 1927 m. sausio 8–9 d. įvyko Savanorių sąjungos steigiamasis suvažiavimas, kuriame priimti Sąjungos įstatai. Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad savanoriai beveik visada buvo esamos valdžios opozicija. Be jų neįvyko nė vienas pasipriešinimo aktas, išskyrus tuos, kuriuos rengė komunistai. To priežastis, manytina, buvo didžiulė meilė savo Tėvynei ir nuoširdus tautinis jausmas, tautos interesus iškeliant aukščiau savųjų.Reikšminiai žodžiai: 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas; Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga; Lietuvos kariuomenės savanorių sąjunga; Lietuvos politinės partijos; Periodika; Politinė istorija; Politinės partijos; Lithuanian politic parties; Periodicals; Political history; Political parties; The alliance of Lithuanian army fouders valunteers'; The coup d'etat of 17 December 1926; Union of Lithuanian Army volunteers.

ENThe paper analyses the circumstances of the establishment of the Lithuanian Armed Forces Founder Volunteer Union. The idea of establishing the Lithuanian Armed Forces Volunteer Union, which was renamed as the Lithuanian Armed Forced Founder Volunteer Union in the 1930s, was first put in 1925 by volunteer M. Lazauskas on the occasion of the twentieth anniversary of the Great Seimas of Vilnius. The Volunteer Union was established suddenly and quickly mainly due to the then political situation in Lithuania after the elections to the 3rd Seimas. The works of the coalition government and the laws adopted in the Seimas evoked concern in the armed forces and among volunteers. On 5 September 1926, the meetings of volunteers were held in Kaunas, Šiauliai and Joniškis regarding the issue of the establishment of the union, and other organisational works were started. Such activeness of volunteers sent large ripples in the press and caused public discussions, although the statements of the press that the union is the result of some party can hardly be proved. In October 1926, a new political and literary newspaper “Tautos valia” [The Nation’s Will] edited by a founder volunteer, Colonel V. Grigaliūnas-Glovackis emerged, and it reflected the aims of the establishment of the Volunteer Union. The Constituent Assembly of the Volunteer Union was held on 8–9 January 1927, which adopted the Statutes of the Union. A general assumption could be made that volunteers almost always were in the opposition of the governing power. None act of resistance was organised without them, except for those organised by communists. The reason could be considerable love for the Homeland and a sincere national feeling, putting the nation’s interests before personal ones.