Lietuvių karyba XIII a.

LTDėl vokiečių riterių ordinų agresijos kintanti geopolitinė padėtis bei vis intensyvesnė lietuvių karinė veikla kaimyniniuose kraštuose dažnina tiesioginį karių susidūrimą su kariais. Būtent šiuo atveju reikia paminėti rikiuotės užuomazgą, kuriai pradžią davė pėstieji, nuo žirgų nulipę kariai, o jos pačios nedidelis manevringumas savo funkcija yra artimas sukirstų medžių užtvarai. Glaudus karo susijimas su kasdienybe žymi menką karo dimensijos išsikristalizavimą, jos susipynimą su papročiais, apeigomis ir pan. Tradicinę visuomenę persmelkianti maginė pasaulėjauta buvo naši dirva alogiškai karo – tarsi likimo spėjimo – eigai, kurio kilimo šaltinis būdavęs kraujo kerštas, agresyviai akcentuota kalėdojimo, medžioklės ar vogtinių vestuvių lytis. Išcentrinių tendencijų slopinimo mechanizmas buvo kuriamas dvejopai: kuriant hierarchinę kariaunų struktūrą ir nuginkluojant liaudį. Mindaugas, savo valdžią įtvirtindamas karine jėga, padarė ryžtingą žingsnį dirbtinės giminystės primato iškėlimo prieš kraujo giminystę ir sugebėjo asmeninėje kariaunoje susieti giminės solidarumą ir tarnišką paklusnumą. Valdovas ir karvedys susilieja į vieną asmenį, kurio padėtis pakeičiama mirties, bet ne genties sueigos. Kariaunos principas, transcenduojantis prigimties ribas, pasiekė bendruomeninės organizacijos lygmenį, pradėdamas skirti karo ir darbo prievoles, kuo buvo padarytas kokybinis raitelių ir pėstininkų bendruome nininkų skirtumas. Ši skirstymo sistema garantavo pilių su nuolatinėmis pilėnų įgulomis funkcionavimą, ribojantį vietinį partikuliarizmą, taip pat kavalerijos atsiradimą. Karingumas kaip jėga ima įgyti kontūrus. Kryžiuočių Ordino sustojimą ties Nemunu lėmė ne valsčiaus ar žemės, bet valstybės masto organizacijos veikimas.Reikšminiai žodžiai: Istorija; Istorija (XIV c.); Karas; Kariauna; Karyba; Kryžiaus žygiai; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Lietuviai; Mokslas; Mūšis; Pašauktinių kariuomenė; Pėstininkai; Raiteliai; Taika; Technika, karo; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); 13 amžius; Crusade; Equestrians; German Orden; History; History (XIV c.); Infantry; Lithuania; Lithuanians; Peace; Science; Soldiership; Soldiery; Technique, military; The thirteenth century; Trainer's troop; War.

ENThe geopolitical situation changing due to the aggression of German orders and increasingly intensifying Lithuanian military operations in neighbouring countries make direct soldier confrontations more frequent. This is the beginning of drill, started by cavalry who dismounted from horses. A close connection of war and daily life marks poor crystallization of the war dimension, its intertwining with customs, rites, etc. The magic world outlook transfusing traditional society was a fecund ground for the illogical course of war – as if guessing the fate – which would arise from vendetta, aggressively emphasised form of collecting alms, hunting or “stolen wedding”. The mechanism of suppressing centrifugal tendencies was created in two ways: by creating a hierarchical militarist structure and disarming the people. Mindaugas established his authority by military force, made a resolute step of putting the artificial kinship primacy over blood kinship and managed to relate kinsfolk solidarity and servant’s obedience in his personal soldiery. A ruler and a general become one person whose status is changed by death rather than tribe meeting. The principle of soldiery, transcending the limits of nature, reached the level of a community organisation when it began to distinguish between military and work duties, which resulted in a qualitative differentiation of cavalry and infantry. This system of differentiation guaranteed the functioning of castles with permanent castle garrisons, which restricted local particularism as well as the appearance of cavalry. Militancy began to acquire contours as power. The Teutonic Order was stopped at the River Nemunas by the operation of a state-level rather than volost- or estate-level organisation.