LTLietuvos švietimo reformos nuostatos visokeriopai skatina kiek galima spartesnę specialiojo ugdymo sistemos kaitą plėtojant neįgalumo situacijoje esančių mokinių ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose. Kaitos efektyvumą lemia trys sėkmės kriterijai: subalansuotas juridinis reglamentavimas; mokslinis ugdymo tikrovės reiškinių argumentavimas; gera ugdytojų praktikų kompetencija. Lietuvoje siekiama plėtoti visas tris kaitos dimensijas: nuolatos tikslinamas ir plėtojamas juridinis integruoto ugdymo reglamentavimas, tokiu būdu sudarant prielaidas spartesnei specialiojo ugdymo decentralizacijai; sistemingai vykdomi moksliniai tyrimai, padedantys įžvelgti esmines reiškinio tendencijas; kiekvienais metais pasirodo nauji lietuvių arba užsienio autorių leidiniai, kuriuose įvairiais aspektais analizuojama integruoto ugdymo kryptis. Ši knyga papildo leidinių, skirtų mokinių, turinčių specialiųjų mokymosi poreikių, ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose problemoms aptarti, lentyną. Ji turėtų būti naudinga įvairios specializacijos edukologijos studentams ir jau dirbantiems mokytojams. Knygoje į integruoto ugdymo reiškinį žvelgiama plačiau nei įprasta - heterogeninių grupių didaktikos aspektu aptariami ugdymo tikslai, turinio, ugdymo organizavimo principai ir tendencijos. Vykstant aktyviam Europos tautų judėjimui, galimybių ir poreikių įvairovę mokykloje kuria ne vien tik neįgalumo situacijoje esantys mokiniai, tačiau ir kitokią kultūrinę patirtį turintys, kalbantys kitomis kalbomis vaikai. Didaktiniai principai, kurie išryškėja ugdant neįgalumo situacijoje esančius vaikus, yra universalūs. Jie kūrybiškai taikytini visada, kai vienoje ugdymo erdvėje išryškėja mokinių poreikių įvairovė. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Heterogeninės grupės; Integruotas ugdymas; Specialieji poreikiai; Specialieji poreikiai, mokykla, heterogeninės grupės; Heterogeneous groups; Integrated education; Special needs; Special needs, school, heterogenous groups.