Istorinė švietėjiška karo mokslų draugijos veikla 1923-1933

LTMokslinė-techninė pažanga tarpukariu skatino ne tik kariavimo priemonių tobulėjimą, bet ir mokslo žinių kaupimo ir skleidimo tarp karininkų ir karių plėtrą. Daugelyje Europos šalių tuo metu jau veikė karo mokslų organizacijos, kurios ne tik skleidė tiesiogiai su karyba susijusias mokslo žinias, bet ir formavo istorinę sąmonę. Tokia visuomeninė institucija veikė ir Nepriklausomoje Lietuvoje. Šiame straipsnyje, remiantis pirminiais šaltiniais ir skelbta medžiaga, siekiama iš bendro Karo mokslų draugijos (KMD) steigimo ir plėtros konteksto išskirti bei aptarti tokias temas: istorijos darbų problematiką, jų leidybą, istorijos žinių propagavimą periodinėje karių spaudoje ir per švietėjišką veiklą. 1923–1933 m. veikusios KMD istorijos darbų temos visų pirma susijusios su šios organizacijos Istorijos sekcijos veiklos tendencijomis, sekcijai priklausiusių karininkų ir civilių mokslininkų interesais. Daugiausia dėmesio skirta Lietuvos karo istorijos, iš dalies XX a. nepriklausomybės kovų medžiagai kaupti ir šioms žinioms skleisti. Karo istorijos problematiką siekta susieti su bendru Lietuvos istorijos kontekstu. KMD padėjo išleisti leidinius, tapusius istorijos pažinimo vadovais ne tik kariams, bet ir moksleiviams, naudingais mokytojų ir kraštotyrininkų darbe. Laikraščio karininkams „Kardas“ leidėjai KMD sudarė sąlygas skelbti mažesnės apimties straipsnius, atsiminimus ir šaltinius istorijos klausimais, draugijos švietėjiška veikla visuomenėje – tai daugiausia paskaitų organizavimas.Reikšminiai žodžiai: Augustinas Janulaitis; Karo mokslų draugija; Karo mokslų draugija, Lietuva; Mykolas Biržiška; Pirmoji Lietuvos Respublika; Vaclovas Biržiška; Augustinas Janulaitis; First Republic of Lithuania; Historical Knowledge at the Society of Military Science, Lithuania; Mykolas Biržiška; Society of Military Science; Vaclovas Biržiška.

ENScientific-technical progress between the wars induced not only improvement of means of warfare, but also development of scientific knowledge accumulation and spread among officers and soldiers. At that time, many European countries already had war science organisations, which were not only spreading knowledge directly related with military science, but were also developing historic consciousness. A similar public institution was operating in Independent Lithuania as well. The article based on the primary sources and published materials aims to distinguish and discuss the following topics in the context of establishment and development of common Society of Military Sciences (SMS): problems of historical writings, their publishing, propagation of historic knowledge in the periodicals for soldiers and by carrying out educational activities. Topics on historic works of the SMS operating in 1923–39 were first of all related with the activity trends of the History section of the latter organisation, interests of the officers and civil scientists belonging to the section. Major attention was focused on collection of the materials on the war history of Lithuania, partially fights for independence in the 20th C., and spread of such knowledge. Attempts were made to link the problems of military history with the general context of the Lithuanian history. SMS helped to issue publications that became the history learning manuals not only for soldiers but also for students, teachers and ethnographers found them useful. Publishers of the newspaper for officers called "Kardas" [Sword] provided the SMS with a possibility to publish articles of smaller volume, memoirs and sources on history subject, the society was engaged in educational activities - organisation of lectures mainly.