Sprendimas už akių: probleminiai taikymo aspektai

LTStraipsnyje analizuojamas procesinių garantijų šaliai, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių, pakankamumas. Kadangi neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, nagrinėjamas šio draudimo tikslingumas naujajame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK). Pasyvioji šalis gali pasinaudoti tik specialia procedūra sprendimui už akių peržiūrėti, todėl daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui. Aptariamos galimybės įvertinti pirmosios instancijos teismo padarytus proceso teisės normų pažeidimus priimant sprendimą už akių. Straipsnyje taip pat analizuojamas CPK 289 straipsnyje numatytas draudimas paduoti pareiškimą dėl pakartotinio sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pasitelkiant lyginamąjį bei sisteminės mokslinės analizės metodus ieškoma pastarosios procesinės nuostatos ištakų bei iškeliama abejonė šio draudimo tikslingumu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bylos šalių teisės; Civilinis procesas; Sprendimas už akių; Teisių apsauga; Teismo sprendimas; Civil procedure; Court decision; Default judgement; Procedural guarantees to a party; Protection of rights.

ENIn the article there is analysed sufficiency of procedural guarantees to a party, with respect to which default judgement has been delivered. Since a defaulting party because of which the default judgement has been delivered can appeal the judgement neither under appellate, nor under cassation procedure, the expediency of this prohibition, which stipulated in the new Code of Civil Procedure of the Republic of Lithuania, is under investigation. A passive party may use only the special procedure in order to review default judgement, therefore for the most part attention in this article is given to an application to review default judgement. The possibilities to estimate the violations of legal norms of the procedure, made by court of first instance, when delivering the default judgement, are under discussion. In the article there is also analysed the prohibition to file an application concerning the repeated review of the default judgement. By using comparative method and methods of systematic scientific analysis, sources of the latter procedural provision are sought and a doubt is raised if this prohibition is expedient. [Text from author]