Graikų kalbos kirčiavimas ir eilėdara XVII amžiaus Vilniaus universitete. Grigaliaus Sventickio "Odarion"

LTApie Vilniaus universitete XVII amžiuje vartotas graikų kalbos tarimo ir kirčiavimo sistemas galima sužinoti tiriant tuometinių universiteto auklėtinių graikiškos poezijos eilėdarą. Įdomių faktų atskleidžia Grigaliaus Sventickio eilėraščio „Odarion“ (1604) analizė. Tyrimas parodė, kad „Odarion“ autoriui buvo žinomos visos tos pačios sistemos, kaip ir mūsų laikų tyrinėtojui: klasikinis kvantitatyvinės eilėdaros skandavimas, kirčiavimas pagal kirčio ženklus, Heninijaus kirčiavimas; bizantiškasis tarimas, Erasmo tarimas. Šios sistemos, kaip rodo Drerupo veikalas, Europos universitetuose buvo įvairiai derinamos. Dėl to nėra visiškai aišku, kaip iš tiesų Sventickio eilėraštis buvo skirtas skaityti. Skaitomas bizantiškuoju tarimu ir Heninijaus kirčiavimu, Sventickio rimai yra tikslūs; Erasmo tarimo sistema jie tikrai skambėtų „keistai ir netikusiai“, o deklamuojant sapfinę strofą „secundum metri legem“, jie visai išnyktų. Galimas dalykas, kad „Odarion“ buvo skirtas ne tiek deklamuoti pagal kurią nors sistemą, kiek tyloje kontempliuoti meistrišką eilėdaros žaidimą. Galima spėti, kad Sventickio eilėdara yra tam tikras iššūkis Heninijaus sistemos priešininkams. Tai eilėraštis, vienu metu parašytas dviem skirtingomis eilėdaros sistemomis, kvantitatyvine ir rimuota silabine – tarsi du skirtingus eilėraščius, slypinčius viename. Sventickio eilėdara atskleidžia, kad graikų kalbos kirčiavimo sistema, nuo XVII amžiaus pabaigos paplitusi Europos universitetuose ir vėliau pavadinta Heninijaus vardu, Vilniaus universitete buvo žinoma jau XVII amžiaus pradžioje.Reikšminiai žodžiai: Eilėdara; Graikų k. kirčiavimas ir eilėdara; Grigaliaus Sventickio odė "Odarion"; Grigalius Sventickis; Kirčiavimas; Literatūra (graikų); Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Šv. Kazimieras; 16th century Vilnius University; Accentuation, versification; Greek versification; Grigalius Sventickis; Lithuanian literature (Greek); Saint Casimir; The ode "Odarion" by Gregorius Swiecicius.

ENThe Greek poetry written in the 17th century by the alumni of Vilnius University reveals the system of Greek pronunciation and accentuation used in the University at that time. An analysis of the Odarion by Grigalius Sventickis (Gregorius Swiecicius, 1577-1617), published in the anthology Theatrum S. Casimiri (Vilnius, 1604), provides interesting revelations. The critical text of the Odarion is appended to the article. Each stanza of the poem reads as a correct quantitative Sapphic. However, when pronounced in the Henninian accentuation system, which was widespread during the 17th and 18th centuries in European universities, and assumed the Byzantine, or Reuchlinian, pronunciation of Greek (which was universally used before the Erasmus' reform), each stanza reads as a perfectly rhymed verse in a quite different rhythm. A transcribed sample is presented in the article. In other words, here we have a uniquely intricate piece of poetic technique - a poem written in two different versification systems at the same time. It is also remarkable that the Henninian accentuation system was used at the University of Vilnius 80 years before the appearance of the treatise by Henninius, after whom the accentuation system is named. The Odarion was written to celebrate the ca­nonisation of Prince Casimir (1458-1484) as a Catholic saint (feast day March 4). The details of St Casimir's life mentioned in the poem are officially recognised in the Catholic liturgy. A literal translation into English is appended. [text from author]