Graikų autorių recepcija Motejaus Kazimiero Sarbievijaus kūryboje

LTMotiejaus Kazimiero Sarbievijaus poetinių kūrinių helėniškumas, nepaisant to, kad jis eiliavo tik lotyniškai, matomas iš kai kurių jo kūrinių temų, motyvų, įvaizdžių, turinčių atitikmenų senovės graikų ar žydų („Giesmių giesmė“) poezijoje. Nustatytas šio autoriaus graikų kalbos ir literatūros išmanymo lygis (tai pasiekiama tik ištyrinėjus jo teorinius veikalus) būtų labai svarbus poeto santykio su poezijos šaltiniais rodiklis. Sarbievijaus poezijos helėniškumą galima netiesiogiai gretinti su jo paties pastabomis apie graikiškąją poeziją, išsakytomis jo poetikos kurse „Characteres lyrici“ ir bendresnio pobūdžio veikale „De perfecta poesi“. Pirmajame cituojamus graikų autorių, iš kurių daugiausia išsiskiria Pindaras ir Anakreontas, meninio vaizdavimo bruožus galima įžiūrėti Sarbievijaus odėse ir epodėse, tačiau tvirtai konstatuoti sekimo, tarkime, Pindaru, faktą kliudo autoriaus polinkis jungti įvairias literatūrines tradicijas: graikiški elementai ištirpsta romėniškojoje ar vėlesnių autorių poezijoje, nekalbant apie panašius motyvus biblinėje literatūroje. Trumpa Sarbievijaus odėse minimų graikiškų vardų funkcijų analizė patvirtina glaudų ryšį tarp skirtinguose poetikos lygmenyse glūdinčių kelių kultūrinių tipų (helėniškasis tėra vienas iš jų) požymių. Antrasis iš paminėtų veikalų („De perfecta poesi“) liudija poeto aristotelišką požiūrį į epigramą ir siekimą būtent graikiškosios epigramos idealo, tačiau čia, kaip ir odėse, susipina kelių literatūrinių tradicijų elementai.Reikšminiai žodžiai: Antika; Barokas; Graikų literatūra; Helenistiniai bruožai; Helėnizmas; Jėzuitai; Klasikiniai graikų šaltiniai; Motiejus Kazimieras Sarbievijus; Poetika; Poetiniai darbai; Poezija; Retorika; Traktatai; Vilniaus akademija; Antiquity; Baroque; Classical Greek source; Greeik literature; Hellenic features; Hellenism; Jesuits; Mathias Casimirus Sarbievius; Poetical works; Poetics; Poetry; Rhetoriks; Tractates; Vilnius Academy.

ENDespite writing poetry exclusively in the Latin language, Hellenistic style of the poetry of Motiejus Kazimieras Sarbievijus (Maciej Kazimierz Sarbiewski) can be traced in the themes of his works, motifs, images having their equivalents in the ancient Greek or Jewish (Giesmių giesmė, Hymn of the Hymns) poetry. The established level of command of the Greek language and literature by the author in question (it can be determined through examination of his theoretical works) would be a very important indicator of the poet's relation with the poetry sources. Hellenistic features of Sarbievijus' poetry can be indirectly compared with his own comments about the Greek poetry expressed in this poetry course Characters lyric and in the work of more general character De perfecta poesi. Features of artistic portrayal characteristic to the Greek authors, mainly Pindar and Anacreon, quoted in the first book can also be traced in the odes and epodes by Sarbievijus, but the fact of following, let's say Pindar, cannot be firmly stated because of the author's tendency of combining various literary traditions: Greek elements melt in the Roman or later authors' poetry, without mentioning similar motifs in the biblical literature. Brief analysis of the Greek names mentioned in Sarbievijus' odes confirmed the close relation between the features of several cultural types (while Hellenistic was only one of them) lying on different poetry levels. The second work (De perfecta poesi) testifies Aristotelian attitude of the poet to epigram and pursuit of the Greek epigram ideal in particular, but same as in odes, elements of several literary traditions intertwine.