Įžymi, bet nepažinta meno istorikė Halina Kairiūkštytė-Jacinienė

LTStraipsnyje aptariama pirmosios diplomuotos Lietuvos meno istorikės Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės biografija ir laikysena tarpukario feminizmo kontekste. Kelių epochų (XIX a. pab. ir XX a. pr. kultūrinio-socialinio klimato, besikeičiančios moterų ir vyrų santykių santvarkos suformuotos menotyrininkės pažiūros atspindėjo laikotarpyje vyravusią įtampą tarp jos pasaulėžiūrai būdingo humanistinio moters, švietėjos, garbingos matronos vaidmens ir savimi pasitikinčios, emancipuotos, iš religinių ir tradicinių normų išsilaisvinusios „moderniškos" moters tipo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos menotyra; Feminizmas; Tarpukaris; Moteris mokslininkė; Nacionalizmas; Lithuanian history of art; Women art historian; Feminism and nationalism; Interwar period.

ENThe article discusses the biography of the first Lithuanian female art historian Halina Kairiūkštytė- Jacinienė (born 1896-1984) and her position in the context of inter war nationalism and feminism. She was born into the family of Juozas Kairiūkštis, a well-known patriot and Julijona Vichert-Kairiūkštienė, a Polish poet and translator. From her very early age she dreamt of devoting her life to art, but during World War I she had to choose more practical profession; therefore, she became a biology teacher. Later Kairiūkštytė-Jacinienė married and moved to Old Russia. After the divorce she returned to independent Lithuania, and captured by national and spiritual revival, decided to leave her son under care of her parents and to study. A humanistic ideal inspired by classical literature and philosophy, a tendency to think of life as a mission assigned to an individual by higher forces, encouraged her to develop innate abilities, to compensate for the lost years and to contribute to the restoration of public good applying her knowledge. In 1921-1926 she studied art history in Münster, Munich, and Zurich with Heinrich Wölfflin and other famous professors of that time. In 1926 she returned to Kaunas and joined the small circle of art critics, participated in the activities of Graduate Womens Federation. In 1930 Kairiūkštytė-Jacinienė was elected to represent Lithuania at the International Congress of Federation of University Women held in Prague. Her position apparently reflected the inherent tensions of the period between the humanistic role of a woman, educator and an honourable matron and the 'modern' Ionian, who was self-confident, emancipated and free from the religious and traditional norms, both of which were so characteristic of her. [From the publication]

• Kad Lietuva klestėtų ir tautos dvasia tobulėtų : Lietuvos moterų lygai – 15 metų / Ona Voverienė; Lietuvos moterų lyga. Vilnius : Mokslo aidai, 2007. 167 p.
• Modernizmo link : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 / Jolita Mulevičiūtė. Kaunas : Nacionalis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2001. 223 p.
• Parašyta moterų / Viktorija Daujotytė. Vilnius : Alma littera, 2001. 853 p.
• Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje / Halina Kairiūkštytė-Jacinienė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001. 254 p., [28] iliustr. lap.
• Rūpesčių moterys, moterų rūpesčiai : moteriškumo reprezentacija naujausioje lietuvių moterų prozoje / Solveiga Daugirdaitė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2000. 240 p.
• Stiliaus varžtuose : tautinės tapatybės paieškos tarpukario namų pramonės dirbiniuose. Menotyra. 2007, t. 14, Nr. 2 20-31 p.
• "Vilnius. A Baroque city": changing perceptions of Baroque heritage during the twentieth century / Marija Drėmaitė. RIHA journal 2019, 0212, 1 pdf (18 p.).