Fundatorių Pacų sarkofagai Pažaislyje

LTStraipsnyje pasakojama apie XVII a. pabaigoje kilusią idėją įamžinti Pažaislio fundatoriaus Kristupo Zigmanto Paco ir jo žmonos Klaros Izabelės atminimą dviem marmuriniais sarkofagais. Šie sarkofagai Kazimiero Mykolo Paco užsakymu pagal architekto Pietro Puttini brėžinius turėjo būti atlikti prie Krokuvos esančių marmuro laužyklų meistrų, atgabenti į Pažaislį ir pastatyti fundatorių kriptoje bažnyčioje po prieangiu. Išlikę P. Puttini brėžiniai ir kamaldulių bei M. K. Paco korespondencija leidžia neblogai pažinti marmuro dirbinių užsakymų specifiką, užsakovo ir architekto meninius siekius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pažaislio vienuolynas; Kamalduliai; Pacų giminė; Marmuras; Antkapiniai paminklai; Pažaislis monastery; Camaldolese; Рас family; Marble; Gravestone monuments.

ENThe basic decorative works of Pažaislis Camaldolese church were carried out in the 1620s. In that period the church was decorated with stucco mouldings, frescoes and marble. The decorative marble works survived the longest - almost two decades. While ordering the marble works the Camaldolese of Pažaislis were given serious assistance by the Camaldolese from the Bielany monastery in Krakow, who lived in a neighbourhood of marble breakers. After the death of Pažaislis, the founder the Great Chancellor Krzysztof Zygmunt Рас of Grand Duchy of Lithuania (1684), the decision was made to install two marble sarcophagi to commemorate him and his wife Klara Isabelle. These two sarcophagi were to be made by masters who lived in the vicinity of Krakow's marble breakers under the commission of Kazimierz Michał Рас and following the schemes by the architect Pietro Puttini The sarcophagi were then to be brought to Pažaislis and placed under the church's porch - the crypt of the founders. The bodies of the founders were subsequently to be placed in wooden coffins inside the sarcophagi. The surviving schemes of P. Puttini and the correspondence between the Camaldolese monks and K. M. Рас allow us to become fairly well acquainted with the specifics of marble work commissions and the artistic aims of both the commissioner and architect. Unfortunately, for К. М. Рас, the then patron of Pažaislis, the price of this commission proved to be too high and the idea was never implemented. [From the publication]

• Pažaislio eremas: kamaldulių vienuolyno istorija / Mindaugas Paknys. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020. 375 p.
• Pažaislio prie Kauno ir Antakalnio prie Vilniaus fundacijos: mecenatysčių panašumai ir skirtumai XVII a. antrojoje pusėje / Mindaugas Paknys. Kauno istorijos metraštis. 2022, 20, p. 177-194.
• Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje / Halina Kairiūkštytė-Jacinienė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001. 254 p., [28] iliustr. lap.