Lytis ir istorija: pasakojamosios istorijos metodas

LTMoterų istorija kaip savarankiška tyrinėjimų kryptis įsitvirtino XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje. Nacionalinėje ir Vakarų istoriografijose moterų istorija užima tvirtą ir solidžią nišą, o per keletą dešimtmečių jos metodologija ir analizuojamų problemų ratas keitėsi ir vystėsi. Septintojo deš. pradžioje istorikams buvo svarbu fiksuoti ir prikelti iš užmaršties įžymių moterų gyvenimus, o aštuntojo deš. pabaigoje moterų istorija atsisuko į eilinių moterų būtį ir kasdienybę. Dėl feminizmo įtakos moterų istorijos problematika pasipildė moterų diskriminacijos ir subordinacijos vyrams studijomis. Paradoksalu, tačiau būtent istorikių feminisčių pasiūlytas probleminis pjūvis įvedė į moterų istorijos tyrinėjimų lauką antrąją lytį - vyrą. Taigi moterų istorija pagrįstai tapo lyčių istorija.Pati savaime lyčių istorija nėra subjektyvių, mentalinių klausimų analizės garantas. Didele dalimi lyčių istorijos sėkmė priklauso nuo pasirinkto tyrinėjimo metodo. Šiuo atveju „pasakojamoji istorija“ gali būti viena konstruktyviausių lyčių istorijos metodologinių prieigų. Pasakojamajai istorijai daug svarbiau nustatyti, kodėl šiandien individai ar jų grupės priima vienus ir atmeta kitus praeities įvykius, nei pati praeities rekonstrukcija. Pokomunistinių šalių visuomenėse šis fenomenas ypač ryškus. Dauguma Lietuvos moterų savo biografiniuose interviu išreikšdavo itin neigiamą sovietmečio vertinimą ir tvirtindavo galinčios papasakoti, „kaip buvo iš tikrųjų“. Tačiau absoliučios daugumos atsiminimai apie sovietmetį buvo pernelyg fragmentiški ir nelogiški.Reikšminiai žodžiai: Atminsties istorija; Atminties istorija; Istorija; Istorijos metodika; Istorijos metodologija; Istoriografija; Lytis; Lyčių studijos; Pasakojamoji istorija; Sovietmetis; Gender; Gender history; Histoire of memory; Historical methodology; Historiography; History; History of memories; Oral history; Research method; Soviet era.

ENThe article explores oral history as a research method and the adaptation of its techniques in women's and gender history. In terms of that, the theoretical insights of a sociologist Maurice Halbwachs regarding memory and social context are presented in the article. The article also represents Paul Ricoeur's memory theory, which reveals interconnection between collective and individual memory. The article pays a heed to Alon Confino's interpretation of oral history and stresses distinction between "famous" and "common" biographies. According to Confino, famous biographies employed as a historical source equates memory to political one, as well as regards history of memory as much the same as political history. Accordingly, even though common people's biographies are not so perfectly articulated nor they are individualized, their analysis are more important and productive in a search for collective memory of women. [text from author]