Ukrainiečiai ir lietuviai Rusijos imperijoje

LTStraipsnyje keliamas klausimas kiek ukrainiečių sėkmės ir nesėkmės priklausė nuo Rusijos imperijos politikos. Šie procesai lyginami ir su lietuvių atveju. Autorius išskiria charakteristikas, kurios siejo ar skyrė ukrainiečių ir lietuvių tautų situaciją Rusijos imperijoje – jos abi buvo iš esmės valstietiškos, be vadinamosios aukštosios kultūros, abiejų istorinis tęstinumas – problemiškas. Abi tautos patyrė panašią diskriminacinę politiką, nors jos intensyvumas kiek skyrėsi. Ukrainoje lotyniškas raidynas pradėtas drausti jau 1859 m., 1863 bei 1876 m. faktiškai įvestas ukrainietiškų raštų spausdinimo draudimas net rusiškais rašmenimis. Nors nemažą dalį nesėkmingos valdžios politikos priežasčių galima aptikti pačioje jos struktūroje: asimiliacinio potencialo trūkumas (t.y. imperijos atsilikimu), nuoseklios politikos stoka ir pan. Tačiau būta ir išorinių veiksnių. : Tikėtina, kad lietuvių atveju pagrindinė valdžios nesėkmės priežastis buvo konfesinis skirtumas, o tiksliau – Katalikų Bažnyčios pasipriešinimas. Ukrainiečių nacionalizmą nemaža dalimi sąlygojo Galicijos veiksnys – Habsburgų imperijoje modernūs nedominuojančių etninių grupių nacionalizmai galėjo vystytis žymiai sparčiau nei Vokietijoje ar Rusijoje. Galicijos poveikis bent iš dalies „kompensavo“ tas ukrainiečių tautinio sąjūdžio netektis, kurios radosi aismiliacinės Rusijos imperijos politikos.Reikšminiai žodžiai: Nacionalizmas; Rusijos imperija (Russian Empire); Rusinimas; Spaudos draudimas; Rusai; Lietuviai; Rusijos imperijos tautinė politika; Ukrainiečiai.

ENThe article raises the issue of to what extent success and failures of Ukrainians were dependent on the policies of the Russian Empire. These processes are also compared to the case of Lithuanians. The author identifies features which were similar or different in the situations of the Ukrainian and the Lithuanian nations in the Russian Empire – they were both mainly peasant nations, without the so-called high culture and the historical sustainability of both was related to problems. Both nations faced similar discriminatory policies although their intensity was somewhat different. In Ukraine prohibition of the Latin alphabet started already in 1859 and in 1863 and 1876 the actual prohibition to publish Ukrainian documents even in Russian letters was introduced. Still many reasons for the failed policies of the authorities may be found in the very structure thereof: insufficient assimilation potential, the lack of a consistent policy, etc. However there were also historical factors. The main reason for the failure of the authorities in the case of Lithuanians is likely to be difference of confessions, i.e. resistance of the Catholic Church. Ukrainian nationalism was to a great extent conditioned by the factor of Galicia – modern nationalisms of non-dominant ethnic groups could be developing much faster in Habsburg empire than in Germany or Russia. The impact of Galicia at least partially “compensated” the losses of the Ukrainian national movement found in the assimilation policy of the Russian Empire.