Iš baltų amatininkystės istorijos : baltiški Berlock kabučiai

LTStraipsnyje aptariami žalvariniai Berlock tipo kabučiai, Lietuvoje vadinami Akmenių tipo kabučiais. Žalvarinių kabučių prototipai – auksiniai Berlock kabučiai buvo paplitę B1a/B2 perioduose Jutlandijos pusiasalio pietrytinėje dalyje, Fiūno, Zelandijos, Bornholmo, Elando salose, taip pat pietinėje ir Vidurio Skandinavijoje, pavieniai – pietrytinėje Norvegijoje ir Gotlande, Meklenburgo žemėje, teritorijoje tarp Elbės, Oderio ir Vyslos deltos bei dabartinės Čekijos teritorijoje. Ankstyviausi Berlock datuojami erų sandūra ir I a. Pietryčių Baltijos jūros regione auksiniai Berlock kabučiai koncentruojasi Vielbarko kultūros teritorijoje ir skiriami B1-2b/C1 periodams, t. y. II a. antrajai pusei – III a. pradžiai. Vielbarko kultūroje matyti auksiniai kabučiai baltų juvelyrams suteikė idėjų jiems prieinamomis technologijomis gaminti patikusį dirbinį. Vakarų Lietuvos kapų su akmenų vainikais srityje pirmosios žalvarinės Berlock kabučių imitacijos baltų juvelyrų galėjo būti pagamintos B2 periode. Vėlyviausia šių kabučių naudojimo riba galėtų būti III a. pabaiga. Berlock kabučiai, kaip ir kiti auksiniai germanų juvelyriniai dirbiniai, padarė įtaką baltų juvelyrikos raidai, daug prisidėjo prie baltiško dirbinių stiliaus sukūrimo vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu.Reikšminiai žodžiai: Kabučiai; Vielbarko kultūra; Romėniškas laikotarpis; Juvelyrai; Pendant; Wielbark Culture; Roman period; Jeweller.

ENThe distribution, origin and chronology of gold berlocks in Scandinavia, the Jutland Peninsula and on Zealand, Funen, Öland and Bornholm islands are known fairly well. Gold berlocks as isolated finds were spread in the south-eastern part of Norway, Mecklenburg and a vast territory between the Elbe and the Vistula. Gold berlocks make some concentration in Wielbark culture in the Gdańsk Bay and the Vistula delta regions. Golden berlocks and the first hand adaptations of these pendants made inside Wielbark gave an impulse to Baltic jewellers to produce bronze ornaments of the same type, but using technologies available in the eastern Baltic region during the Roman period. Baltic jewellers were not in a state fit to produce granules, filigree wire and to use soldering. Therefore, they began producing berlocks with a cluster of granulation in the underneath of a pendant by casting. Filigree work totally disappeared from the berlock’s surface, with only notches adorning the pendant’s loop, which might give an illusion of filigree work. In A. Müller’s classification, Baltic berlocks belong to the fourth type. However, the variety of Baltic bronze berlocks allows dividing them into four subtypes. Similarly to some other types of Germanic ornaments, bronze berlocks made quite a considerable influence on the development of Baltic jewellery, mostly on ornaments that used bronze granules and a fictitious filigree technique. Granules and the fictitious filigree technique were adopted for making ornaments of a specific Baltic style during the late Roman period.