Biologinei įvairovei palankaus ūkininkavimo kai kurie socialiniai ekonominiai aspektai

LTBiologinei įvairovei palankus ūkininkavimas skiriasi nuo tradicinių agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo visų pirma tuo, kad yra orientuotas į gautus rūšių ir jų buveinių išsaugojimo rezultatus ir pasiekimus, t. y. išsaugojimo priemonės turi būti ne tik kiekybinės, bet ir kokybinės. Priemonių taikymas turi būti nukreiptas ne tik į ūkinių subjektų dalyvavimo programose kiekį bei apimamus plotus, bet į kokybišką jų įgyvendinimą. Tokiu būdu yra siekiama gauti palankius kokybiškai išreiktus rodiklius konkrečiuose žemės ūkio plotuose, o ne masinį priemonių taikymą neatsižvelgiant, kokios rūšys yra išsaugotos ar pagausintos. Ūkininkai, dalyvaujantys biologinės įvairovės apsaugos programose gauna dviejų lygmenų kompensacines išmokas: bazines ir už pasiektus rezultatus. Bazinės išmokos yra išmokamos už dalyvavimą priemonių įgyvendinime, t.y. panašiai kaip tradicinėse agro-aplinkosauginėse programose, o kitos išmokos – patikrinus įgyvendintas priemones ir gautus rezultatus, papildomos išmokos. Biologinei įvairovei palankus ūkininkavimas turi didelį teigiamą poveikį, tačiau jam įgyvendinti yra reikalingi didesni tiek finansiniai, tiek techniniai – materialiniai, tiek žmogiškieji ištekliai.Šis ūkininkavimas nėra plačiai paplitęs ne tik dėl to, kad valstybėms reikia daugiau išteklių, bet ir dėl pačių ūkininko nenoro įsijungti į papildomas programas. Ūkininkams reikia įgyti papildomų gamtosaugos žinių, taip pat daugiau laiko skirti atskirų priemonių įgyvendinimui bei įtraukti papildomai žmonių. Gaunamos kompensacinės išmokos ne visada yra ekonomiškai naudingos, dėl to šiose programose daugiausia dalyvauja motyvuoti ūkininkai, o ne siekiantis vien ekonominės naudos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Agrarinės aplinkosaugos priemonės; Biologinei įvairovei palankus ūkininkavimas; Biologinė įvairovė; Socialiniai ir ekonominiai ūkininkavimo aspektai; Agri-environmental mesures; Biodiversity friendly farming; Biological diversity; Social and economical farming aspects.

ENTraditional agri-environmental measures (schemes) have been used in many countries. European Communities established the joint programmes which have been implemented since 1992. Agri-environmental measures aimed to maintain or promote environmentally – friendly farming, including biodiversity conservation. After 10 years of implementation of these measures, several researchers in some EU countries carried out investigation and assessed effectiveness of agri-environment measures. Assessments in different countries revealed that the measures have been implemented in ineffective ways since they have been focusing on farmers’ participation, but not on results and outputs. Meanwhile biodiversity-friendly farming aims on farmers’ practices outcomes and outputs, but it is not attractive to farmers due to additional requirements for farmers. Engagement of farmers in biodiversity-friendly farming depend on different social and economical aspects in certain countries. It was conducted interviews with Lithuanian farmers concerning willingness to participate in biodiversity-friendly farming. The results discovered that farmers are not willing to participate in the programme not only to social and economical barriers, but also to insufficient understanding of biodiversity conservation importance. [text from author]