LTŠio straipsnio tikslai – aptarti Lietuvos narystės Europos Sąjungoje paramos mastą didžiausiose Lietuvos etninėse grupėse ir išdiskutuoti mažumų nuostatų dėl narystės Europos Sąjungoje kaitą bei jos priežastis. Analizuojamasis laikotarpis – 1999-2003 metai. Straipsnio šaltiniai – pagrindinės pastaraisiais metais Lietuvoje atliktos plataus masto nuomonei apie Lietuvos narystę ES skirtos apklausos. Apibendrintai galima pasakyti, kad visose pagrindinėse etninėse grupėse laikomasi panašios nuomonės dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Kiekvienos jų pritariančių skaičius viršija nepritariančiųjų skaičių. Atskirais laikotarpiais absoliutus pritariančiųjų ir nepritariančiųjų narystei skaičius kinta, todėl duomenų analizė leidžia atskleisti tam tikrų tendencijų. Per keletą metų iki referendumo visose grupėse pagausėjo narystės ES priešininkų ir sumažėjo neapsisprendusiųjų skaičius. Tačiau ir ankstyvuoju periodu, ir vėlesniu laikotarpiu tarp neapsisprendusiųjų daugiausia buvo lenkų. Nerimas dėl žemės nuosavybės gali būti vienas iš veiksnių, turinčių įtakos jų nuostatoms dėl narystės Europos Sąjungoje. Iki 1999 m. rusų, pasirengusių balsuoti už Lietuvos narystę ES, nuošimtis buvo didžiausias, tačiau 2000 m. trečdalis rusų buvo nusiteikę prieš eurointegraciją. Skirtingas paramos lygis išliko iki pat referendumo, o tautinių mažumų aktyvumas balsuojant referendume taip pat buvo mažesnis nei lietuvių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos integracija; Tautinės mažumos; Viešosios nuomonės formavimas; European integration; Formation of public opinion; Minority; National minorities.
ENThe aim of this paper is to discuss the scope of support for Lithuania’s membership in the European Union in the largest Lithuanian ethnic groups and to analyse the change in the minorities’ attitudes towards membership in the European Union as well as the reasons for that change. The paper covers the period from 1999 to 2003. The sources of the paper include wide-ranging opinion polls regarding Lithuania’s membership in the EU, which have been conducted recently. Generally, all main ethnic groups hold a similar position concerning Lithuania’s membership in the Union. In each of them supporters outnumbered those who expressed disapproval. The absolute number of those who approved and those who disapproved of membership has changed at different periods, thus the analysis of data reveals certain tendencies. Over several years before the referendum the number of opponents increased in all groups and the number of doubters fell. Nevertheless, during both the early and the late period the doubters’ group was mainly comprised of Poles. Worry about land property might be one of the factors determining their attitude towards membership in the European Union. Before 1999, the percentage of Russians who were ready to vote for Lithuania’s membership in the EU was largest; however, in 2000 one-third of Russians were set against euro-integration. A different level of support remained until the referendum, and the voting activeness of ethnic minorities was smaller than that of Lithuanians.