Lietuvių ir tautinių mažumų europinio identiteto paieškos

LTEuropinis identitetas – ideologiškai svarbus reiškinys, bet kol kas nėra aiškūs jo formavimosi mechanizmai. Analizuojama kokybinio empirinio tyrimo „Tautinių mažumų savijauta integruojantis į ES“ medžiaga ir apžvelgiami galimi europinio identiteto kūrimo ištekliai individo lygmenyje. Remtasi M. Kohlio europinio identiteto lygmenų samprata ir daugiau dėmesio skirta kultūrinei europinio identiteto dimensijai (A.D. Smith), teikiančiai daugiausia simbolinių išteklių formuojant pastovesnį ir platesnius gyventojų sluoksnius apimantį identitetą. Ši dimensija, kaip ir visa „Europos idėja“, tik inteligentijos atstovams atrodo esanti relevantiška, o daugumai būdingos su eurointegracija siejamos viltys grindžia teigiamą nuostatą ES atžvilgiu, nors teikia mažiau galimybių formuotis patvaresniam identitetui. Žmonių požiūriuose yra ir galimo identitetų konflikto ženklų, susijusių tiek su „kitokių europiečių“ savijauta, tiek su kai kuriomis nacionalizmo doktrinomis. Tautinių mažumų europiniam identitetui gali daryti įtaką jų, kaip mažumų, savijautos bruožai: tautinių identitetu problemiškumas, siekimas išvengti mažumų statuso ir panašiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europa; Europinis identitetas; Integracija; Tautines mažumos; Tautinis identitetas; Tautinės mažumos; Ethnic mynorities; Europe; European identity; Europian identity; Integration; National identity; National minorities.

ENEuropean identity formation is an institutionally supported project and political goal, but its experience at the level of the individual is still problematic. The article examines possible symbolic resources for European identity formation in Lithuanian ethnic groups. The empirical basis of the article is qualitative sociological research on the perception of European integration by Lithuanian ethnic minorities. The research was carried out by the Institute for Social Research in Lithuania in 2003. According to the results of the analysis, the cultural "idea" of Europe (the important resource of durable and resonant European identity) is relevant only for intellectual elite. The positive attitudes towards EU expressed by the respondents of other classes do not have many attributes for the construction of a European identity as a sense of belonging. The opinions of respondents reveal signs of possible identity conflicts: those conflicts may derive from peoples' definition of themselves as "different Europeans" and from particular nationalistic doctrines that they endorse. The development of a European identity among ethnic minorities may be related to how they experience their status as a minority (through the problems of national identification and through the aspirations to escape minority status). [From the publication]