Citizenship versus nationality under European integration

LTAutorės teigimu, pilietybė turi būti suprantama ne tik kaip teisinės analizės objektas, bet ir kaip socialinės integracijos priemonė bei sąlyga. Integracijos politika apima tokias sritis kaip žmonių mobilumas, socialinė atskirtis ir/ar socialinis pažeidžiamumas, socialinė stratifikacija, tautiškumas, tautinis identitetas. Pilietybė aptariama kaip alternatyvi ir pozityvi socialinės integracijos priemonė. Autorė analizuoja, kodėl ir kaip pilietybė ir tautiškumas tampa Europos Sąjungos narėms aktualia problema Europos integracijos kontekste. Aptariamos integracijos, tautiškumo ir pilietybės sampratos socialiniuose moksluose ir „naujosios pilietybės", susijusios su ES plėtra, esminės dimensijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europietiškas identitetas; Europinis tapatumas; Europinė integracija; Europos integracija; Nacionalinis tapatumas; Pilietybė; Socialinė integracija; Tautinis identitetas; Tautybė; Citizenship; European identity; European integration; Europiean integration; National identity; Nationality; Social integration.

ENIn order to study new potentials for citizenship as a medium of social integration that is not reducible to juridical processes, different areas of integration policy can be distinguished: human mobility, social exclusion and/or social vulnerability, social stratification, nationality and national identity, and a thematisation of citizenship as an alternative or positive approach to social integration. The article deals with the changing quality and the context of the social dimension in the European Union. Exploring why and how citizenship and nationality under European integration became a concern for member states, the article also seeks to identify and track the changing aims, objectives as well as the conceptual framework of social integration in the Baltic States and EU. [From the publication]