Discursive realities: the construction of national identity in the documents of Lithuanian cultural policy
LTŠiame darbe siekiama diskurso analizę sieti su kultūros politikos tyrimais ir šioje teorinėje sistemoje nagrinėti kultūros politikos dokumentus. Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į Lietuvą ir kitas Rytų Europos šalis, kurios išgyveno tautinį atgimimą devintojo dešimtmečio pabaigoje, o šiuo metu susiduria su Europos integracijos procesais. 1990 m. prasidėjusios diskusijos apie Lietuvos kultūros politiką atspindi sudėtingą procesą, kuriame tradicinės tautos, kultūros ir tapatybės sampratos susidūrė su importuotomis iš Vakarų Europos idėjomis ir normomis. Darbe teigiama, kad pastarąjį dešimtmetį Lietuvos kultūros politika išlaikė savo nacionalistinį pobūdį ir šiuo metu Europos integracijos procesas nesilpnina tradicinių nacionalizmo idėjų. Straipsnyje atskleista nacionalinės tapatybės raiška Lietuvos kultūros politikos diskurse. Pabrėžiama, kad tik valstybinė kultūros politika gali užtikrinti nacionalinės tapatybės stabilumą ir tęstinumą. Tarptautinė kultūros politikos retorika negali varžytis su diskursu, kuris įsišaknijęs nacionalinėje tradicijoje. Tačiau akivaizdu, kad etniškumo, kultūros, identiteto ir kalbos kategorijos yra labai politizuotos. Jos turi gilias istorines šaknis ir tradiciškai siejamos su Lietuvos politinės nepriklausomybės suverenumo idėja. Todėl jos apibrėžiamos kaip svarbios lietuvių tautos identiteto institucionalizavimo priemonės, kurių sąryšio su socialinėmis praktikomis atskleidimas – būsimų tyrinėjimų užduotis.Reikšminiai žodžiai: Diskursas; Etniškumas; Kultūros funkcijos; Kultūros politika; Lietuvos kultūros politika; Nacionalinis tapatumas; Nacionalizmas; Tradicija; Cultural policy; Discourse; Ethnicity; Functions of culture; Lithuania; Lithuanian cultural policy; National identity; Nationalism; Tradition.
ENIn this paper the author has tried to map a possible conceptual approach, which would combine both discourse studies and cultural policy studies and to apply this theoretical framework to the analysis of state policy documents. The paper focuses on the case of Lithuania, an Eastern European country that experienced secessionist nationalistic upheaval in the late 1980s and currently faces the process of European integration. The ongoing debate about Lithuanian cultural policy, which started in the very early 1990s, is an exemplary case of the complex process in which traditional local thinking about nation, culture, and identity clashes, merges, and/or coexists with ideas and norms imported from Western Europe. The author argues that during the whole of the last decade Lithuanian cultural policy maintained its nationalistic character and the ongoing process of European integration is not diminishing the power of ideas characteristic to traditional Lithuanian nationalism. [text from author]
