Kauno miškų istorija

• Gimtasai kraštas. 2011, t. 4, p. 78-83
• Gimtasai kraštas. 2012, t. 5, p. 106-112

LTStraipsnyje nagrinėjami Kauno miesto nuosavybėje buvusių ar jam perduotų valdyti miškų istorinės raidos bruožai nuo miesto atsiradimo iki 1918 m. Pagrindinis tikslas - išsiaiškinti miškų vaidmenį miestiečių ekonominiame, socialiniame ir ekologiniame gyvenime, taip pat miesto aplinkos įtaką pačių miškų būklei, atsirandančius svarbiausius probleminius klausimus, jų sprendimų realijas ir prognozes. Miškų būklei, jų kiekybinei ir kokybinei kaitai išaiškinti naudojami palyginamos analizės metodai, atsižvelgiant ir įvertinant tai, kokie informacijos šaltiniai kokiu laikotarpiu yra dominuojantys. Interpretacijos ir ekspertiniai vertinimai buvo reikalingi tik atskiriems daugiafunkciniams klausimams nagrinėti, kur šalia statistinių miškų rodiklių buvo reikalingi ir kitokie socialiniai-ekonominiai ar kultūriniai rodikliai ir informacija. Aprašomajam laikotarpiui įvertinti teko naudoti ne inventorizacinius, o fragmentiškus ar apibendrintus statistinius ir kitokius informacinius duomenis, esančius įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose ir gana apytikriai leidžiančius charakterizuoti ar nustatyti atskirus miškų parametrus, ūkinės veiklos pobūdį ir apimtis, o kartais tik jų kaitos tendencijas. Šiuo atveju ir dauguma išvadų buvo daromos remiantis interpretacija ir ekspertiniu vertinimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorija; Kaunas; Lietuvos miškai; Miškai; Forests; History; Kaunas; Lithuanian Forests.

ENThe article describes the historical development of the forests that belonged to Kaunas or were transferred to it since 1918. The main aim is to clear up the role of the forests in the economical, social and ecological life of the citizens. Summarizing the period of 1795-1918 it should be noted that in the beginning of the 20th century the areas of Kaunas forests significantly decreased, thinned out and stunted due to the expansion of farmland and cattle grazing, and during the years of WWI - due to the felling of trees. Small amount of the forests that still belonged to the town was not of great economic significance. However, Kaunas remained the biggest centre of timber trade and transit among Lithuanian provinces of Tsarist Empire. That business provided the part of citizens' income and jobs. At that time there appeared the first greenery of the town: gardens, squares, town park (on the present Vytautas hill), etc., and the first understanding about the landscape and recreational importance of forests and planting trees and shrubs. [From the publication]