Iš LDK gyventojų aprangos istorijos: XVI–XVIII a.
LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų XVI–XVIII a. aprangos istorija. LDK gyventojų apranga ilgai tyrinėta gana fragmentiškai. XIX–XX a. lietuvių liaudies drabužiai sistemingiau pradėti tyrinėti tarpukariu. Kur kas menkiau domėtasi LDK XVI–XVIII a. apranga, kuri buvo labai įvairi dėl socialinės visuomenės diferenciacijos ir etninių teritorijų skirtumų. Iš rašytinių šaltinių tik bendrais bruožais galima įsivaizduoti aprašomus apdarus. Nuodugniau juos pažinti įmanoma tik iš vaizdinės medžiagos. Iškilmėms skirta apranga vaizduota gausiuose tapybiniuose, grafiniuose ir skulptūriniuose portretuose (seniausi iš jų Lietuvoje atsirado XVI a. pirmoje pusėje). Juose portretuojamieji paprastai būdavo aprengiami madingais savo epochos drabužiais. Vertingos medžiagos teikia didžiausias Europoje vienos giminės grafinių portretų rinkinys „Icones familiae ducalis Radivilianae“. Drabužių pavyzdžių dar pasitaiko senuose kartografijos darbuose ir peizažuose. Aprangos kaitą lėmė įvairūs veiksniai. Ryšių su kitomis šalimis dėka Lietuvoje plito iš svetur perimtos drabužių formos. Apranga būdavo nusižiūrima iš priešų, bet ir atitekdavo nugalėtojams kaip karo grobis. Žinoma, kad moterims užsienio mada darė poveikį per valdovų rūmus. Aprangos kaitą skatindavo ir to meto didikų portretai, vaidindavę savotiškų madų žurnalų vaidmenį. Iš svetur atsigabenami portretai dar didesnį poveikį darė moterų aprangai. Panašų vaidmenį vaidino ir vadinamieji imaginaciniai atvaizdai. Šioje drabužių permainų epochoje formos nekintamumu pasižymėjo tik valstiečių drabužiai.Reikšminiai žodžiai: Amatininkai, drabužių tipai; Aprangos istorija; Drabužiai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 16 amžius; 17 amžius; 16 th-17 centuries; Clothes; Craftsmen; Great Dushy of Lithuania; History of clothes; Types of clothes.
ENThe clothes of the people of Great Duchy of Lithuania have been investigated rather fragmentarily. Using the finds of postwar archaeological excavations there were recreated the clothes worn in the first millenium and at the beginning of the second milenium or even later. The researchers concentrated themselves on metal adornments and clothes trimmimgs. In the 19th–20th centuries Lithuanian clothes were investigated more systematically during the interwar period. The researchers were less interested in the clothes of the Great Duchy of Lithuania that varied due to the social differentiation and ethnic territorial differences. The written sources allow us to imagine the described clothes only in a general way, and the visual material helps us to find out about them more thoroughly. In the beginning of the 19th century the European fashion had great influence on Lithuanian local clothes. The traditional types of the clothes remained the longest in the villages of Lithuania as the living conditions there changed little even in the first half of the 20th century. When the way of life in towns and villages gradually became similar, in our times the more or less authentic old clothes can be seen on the stage worn by members of various folklore ensembles. [text from author]
- Iš Lietuvos etnologijos istorijos: aprangos tyrimo pagrindų paieškos / Irma Šidiškienė. Lietuvos etnologija. 2019, 19 (28), p. 81-111.
- Legendinė Petro Skargos toga ir rytietiškų raštų apsiaustas / Miglė Lebednykaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2024, t. 112, p. 236-297.
- Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstiečių kasdienio gyvenimo detalės XVI amžiuje–XVII amžiaus pirmoje pusėje / Neringa Dambrauskaitė. Lietuvos istorijos studijos 2020, t. 46, p. 25-42.
- Veltinio įklotės archeologinėje avalynėje. Teorija ir praktika / Ramunė Butrimaitė. Eksperimentinė archeologija : Lietuvos materialaus paveldo rekonstrukcija. T. 2 / sudarytoja Daiva Luchtanienė. Vilnius: Akademinė leidyba, 2017. P. 181-206.
