Informacijos apie privatų asmens gyvenimą apsauga

LTPagal įteisinimo laiką teisė į privatumą priskirtina prie vadinamųjų trečiosios kartos teisių, nes buvo įtvirtinta vėliau nei socialinės, politinės ir ekonominės teisės, tačiau civilizacijai progresuojant šios teisės reikšmingumas didėja. Teisė į privatų gyvenimą yra susijusi ir su kitomis teisėmis. Straipsnyje nagrinėjama, kaip formavosi teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, aptariant teorinius privatumo doktrinos atsiradimo pagrindus, užsienio valstybių konstitucinius principus bei užsienio valstybių formuojamą teisminę praktiką. Antrojoje tyrimo dalyje yra vertinamas Lietuvos konstitucinės justicijos poveikis teisės į informacijos apie asmens privatų gyvenimą doktrinos formavimui ir jos apsaugai; remiamasi Konstitucinio Teismo nutarimų, interpretuojančių konstitucinę teisę į privatumą, analize. Konstatuojama, jog teisė į privatumą įvairiose valstybėse buvo įtvirtinta vienu iš trijų būdų: įstatymų leidėjo iniciatyva, teismų precedentų arba teisės doktrinos nulemta teismų praktika. Nors Konstitucijoje yra numatyta įstatymų leidėjo pareiga suteikti konstitucinėms žmogaus teisėms formą ir nubrėžti jų ribas, gana dažnai šias ribas tenka nustatyti konstitucinei justicijai. Teisėtas visuomenės interesas suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie įstatymo saugomą privatų žmogaus gyvenimą tais atvejais, kai būtina apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, tačiau visuomenės intereso prioritetas suteikia informavimo priemonėms privilegiją skelbti faktus, kurių atžvilgiu visuomenės interesas yra neapibrėžtas.Reikšminiai žodžiai: Informacijos apsauga; Konstitucija; Privatumo apsauga; Teisė į privatų gyvenimą; Trečiosios kartos žmogaus teisės; Žmogaus teisės; Constitution; European Union; Human rights; Privacy protection; Protection of information; Right to privacy; Third generation rights; Europos Sąjunga (European Union).

ENAccording to the period of legitimation, the right to privacy is attributed to the so-called third generation rights, because it was established later than social, political and economic rights, yet with the progress of the civilization the significance of this right has been increasing. The right to privacy is associated with other rights as well. The paper examines how the right to privacy was formed and discusses the theoretical basis for the emergence of the privacy doctrine, the constitutional principles of foreign states and the case-law formed in foreign states. The second part of the study evaluates the impact of the Lithuanian constitutional justice on the formation of the doctrine of the right to information about a person’s private life and on its protection; the paper is based on the analysis of Constitutional Court rulings that interpret the constitutional right to privacy. The right to privacy is said to have been established in various states in one of three ways: on the initiative of a legislator, the case-law determined by court precedents or legal doctrine. Although the Constitution provides for the duty of a legislator to provide a form to constitutional human rights and set their limits, it is often a case that these limits have to be set by constitutional justice. A legal public interest is understood as society’s right to receive information about a person’s private life protected by law in cases when it is necessary to protect other persons’ rights and freedoms; however, the priority of public interest provides a privilege to mass media to publish facts, with regard to which the public interest is not defined.