Baltų kalbų *rau- "rauti" tipo veiksmažodžių atitikmenys slavų ir lotynų kalbose

LTStraipsnyje aptariama baltų, slavų ir lotynų kalbų veiksmažodžių, kilusių iš indoeuropietiškųjų *Ceu-/*Cou-/*Cū dvibalsinių šaknų, t. y. tokio tipo veiksmažodžių kaip lietuvių rauti, spjauti, krauti, griūti, pūti, morfo(no)loginė esamojo laiko struktūra; lyginama *Ceu-/*Cou-/*Cū šaknų refleksų raida analizuojamose kalbose. Pirmiausia buvo išrinkti lietuvių kalbos rauti tipo veiksmažodžiai ir jų atitikmenys iš E. Frenkelio „Lietuvių kalbos etimologinio žodyno“. Baltiškoji medžiaga papildyta Lietuvių kalbos žodyno, J. Karulio ir K. Miulenbacho „Latvių kalbos etimologinių žodynų“ bei V. Mažiulio „Prūsų kalbos etimologinio žodyno“ duomenimis. Tiriamąją medžiagą galima skirti į tokius veiksmažodžių tipus: 1) kauti, 2) griauti / griūti, todėl iš anksčiau minėtųjų žodynų buvo išrinkti ir griūti tipo veiksmažodžiai. Taip greta srūti atsirado sravėti, todėl straipsnyje aptariami *šlavėti ir sravėti, kurie darybiniu požiūriu taip pat yra neišvestiniai. Peržvelgus lotynų ir slavų kalbų atitikmenis, pastebėta, kad lietuvių rauti tipo veiksmažodžius dažniausiai atitinka lotynų -uō, -uere, o slavų net 5 struktūrinių tipų veiksmažodžiai. Nustačius gretinamųjų kalbų, t. y. slavų ir lotynų, atitikmenų struktūrinius tipus, šių tipų veiksmažodžiai išrinkti iš aptariamųjų kalbų etimologinių žodynų. Analizuojant *rau- „rauti“ tipo veiksmažodžių morfo(no)loginę struktūrą ir indoeuropietiškąsias šaknis, iš kurių kilę tiriamieji veiksmažodžiai, taip pat remtasi J. Pokorno ir H. Rikso etimologinių žodynų medžiaga.Reikšminiai žodžiai: Atitikmuo; Baltų kalbos; Morfonologinė struktūra; Pirminis veiksmažodis; Nykstamasis laipsnis; Pagrindinis laipsnis; Formantas.

ENThe analysis of Baltic, Slavonic and Latin verbs originated from old Indo-European roots of type *Ceu-/*Cou-/*Cū is presented in the article. The focus of attention is the structure of Present Tense. The endings of those verbal roots are vowelled. Therefore, in the formation of conjugated forms of the Present Tense, means in order to avoid hiatus are searched. The Present Tense forms of the verbs under consideration in Baltic and Slavonic languages are usually built by insertion of parenthetic į between a thematic vowel and an ending, while in the Latin verbs the į is hypothetical: its reconstruction is based on the facts of other languages (Oscan, Umbrian, Baltic). Only the Baltic verbs under consideration make semantic word-formation oppositions. Neither Slavonic nor Baltic verbs do not make such oppositions. Common verbal equivalents are discovered in the languages under consideration. There are 10 common Baltic-Slavonic-Latin equivalents, 4+10 Baltic-Slavonic equivalents, 5+10 Baltic-Latin equivalents, and the only 1 Slavonic-Baltic verbal equivalent. [From the publication]