LTVienas pagrindinių Europos Sąjungos (toliau - ES) principų, kurį nuolat pabrėžia rašantieji Europos integracijos klausimais ir kuris yra išplėtotas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (toliau - TT) doktrinoje - ES teisės viršenybės principas. Pagal šį principą nacionalinės teisės normos negali paneigti teisės sistemos, kylančios iš ES sutarties. Dėl šio ES teisės principo turinio, jo įgyvendinimo, Lietuvai tapus ES nare, kyla nemažai teisininkų, politikų ginčų. Pastaruoju metu kai kurie teisės specialistai teigia, kad Lietuvai tapus ES valstybe nare Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - LRKT) prarado monopolį tikrinti nacionalinėje teisės sistemoje veikiančių normų, konstitucingumą. Atsakant į šį klausimą, autorius nagrinėja LRKT kompetenciją tirti ES teisės aktų atitiktį Konstitucijai bei LRKT įgaliojimus vertinti nacionalinių teisės aktų, priimtų remiantis ES teisės reikalavimais, konstitucingumą. Autoriaus teigimu, Lietuvos narystė ES yra susijusi ir su dar vienu gana aktualiu klausimu - LRKT ir TT sprendimų santykiu. Kalbant apie nacionalinių konstitucinių teismų ir TT santykį, pažymima, kad negali ir neturi būti nei šių institucijų priešpriešinimo, nei tarpusavio kontrolės, pagal savo kompetenciją jie veikia savarankiškai ir jų sprendimai yra galutiniai. Taigi autoriaus nuomone, konstitucinių teismų, EŽTT ir TT santykiuose turėtų būti vadovaujamasi “draugiško aiškinimo“ principu, kuris reikštų, kad kiekvienas iš teismų, formuodamas doktriną, turi gerbti ir kito teismo suformuluotas nuostatas.Reikšminiai žodžiai: ES, nacionalinės konstitucija; Konstitucinio Teismo įgaliojimai; Konstitucinis teismas; Lietuvos Respublikos Konstitucija; Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos Sąjungos teisės santykis; Teisingumo teismo kompetencija; Constitution of the Republic of Lithuania, the Republic of Lithuania and the European Union Constitution, the right proportion at the Constitutional Court's powers; Constitutional court; EU, national constitution; The competence of EU Court of Justice.
ENOne of the main European Union (EU) principles which is constantly emphasised by those writing on the European integration issues and which is explicated in the doctrine of the Court of Justice of the European Communities (CJ) is the principle of supremacy of EU law. According to this principle, the norms of the national law cannot deny the legal framework arising out of the EU Treaty. The content and implementation of this EU law principle have caused many disputes among lawyers and politicians after Lithuania acceded to the EU. Some specialists of law have been recently claiming that after Lithuania became the EU Member State, the Constitutional Court of the Republic of Lithuania (CCRL) lost the monopoly to verify the constitutionality of norms effective in the national legal framework. The author answers this question by analysing the CCRL competence to investigate conformity of EU legal acts to the Constitution and the authority of the CCRL to verify the constitutionality of national legal acts adopted following the requirements of EU law. According to the author, Lithuania’s membership of the EU is also associated with another relevant issue, i.e. the relationship of the CCRL and CJ decisions. Concerning the relationship of national constitutional courts and the CJ, the author notes that there cannot and should not be the opposition of these institutions or mutual control, because they function independently within the limits of their competence and their decisions are final. Thus, according to the author, the relations of constitutional courts, CCRL and CJ should be based on the principle of “friendly interpretation” which means that every court, when forming a doctrine, shall respect the provisions formulated by another court.