Šiuolaikinės žmogaus teisių konstitucinės doktrinos tendencijos

LTStraipsnyje “Šiuolaikinės žmogaus teisių konstitucinės doktrinos tendencijos“ analizuojama Konstitucinio Teismo doktrinoje formuojamos žmogaus teisių doktrinos raida, naujos tendencijos. Žmogaus teisės Konstitucinio Teismo doktrinoje yra vienas svarbiausių ir dažniausiai interpretuojamų konstitucinių institutų. Teisinis žmogaus teisių pripažinimas - sudėtingas procesas. Jurisprudencinės konstitucijos pripažinimas praplečia galimybes žmogaus teises pripažinti konstitucinėmis. Konstitucinio Teismo doktrinoje XXI a. pradžioje išryškėjo tokios tendencijos, kaip eksplicitiškai ir implicitiškai įtvirtintų (kaip antai žurnalisto teisė neatskleisti informacijos šaltinio, teisė į teisingą procesą ir kt.) teisių pripažinimas, žmogaus teisių nedalomumo ir integralumo įtvirtinimas, socialinių teisių pripažinimas individualiomis, absoliučių teisių statuso plėtra ir kt. Straipsnyje akcentuojama, kad pagal šiuolaikinį požiūrį konstitucinės žmogaus teisės ne tik yra saugomos asmens ir valstybės santykiuose, bet ir valstybė turi pareigą užtikrinti, kad jos būtų saugomos ir nepažeidžiamos tarp lygiaverčių subjektų. Pasak autorės, viena svarbesnių naujųjų konstitucinės jurisprudencijos tendencijų - asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių pripažinimas absoliučia. Straipsnyje taip pat analizuojama tarptautinių dokumentų reikšmė ir pažymima, kad Konstitucinio Teismo formuojamojoje doktrinoje Europos žmogaus teisių konvencijai tenka išskirtinė reikšmė, šios konvencijos teisė daro reikšmingą įtaką, plečiant asmens konstitucines garantijas.Reikšminiai žodžiai: Konstitucija; Konstitucinis Teismas; Konstitucinių teisių doktrina; Konstitucinė doktrina; Konstitucinė jurisprudencija; Konstitucinės teisės; Konstitucinės vertybės; Socialinės teisės; Žmogaus teisės; Constitution; Constitutional Court; Constitutional doctrine; Constitutional jurisprudence; Constitutional rights; Constitutional values; Doctrine of constitutional rights; Human rights; Social rights.

ENThe paper “Modern trends of the constitutional doctrine of human rights” analyses the development of the human rights doctrine formed in the doctrine of the Constitutional Court as well as new tendencies. Human rights in the doctrine of the Constitutional Court are one of the most important and most frequently interpreted constitutional institutions. Legal recognition of human rights is a complex process. Recognition of a jurisprudential constitution widens the opportunities to recognise human rights as constitutional rights. In early 21st c., the following trends could be observed in the doctrine of the Constitutional Court: recognition of explicitly and implicitly established rights (e.g. a journalist’s right not to disclose the information source, the right to due process, etc.), establishment of indivisibility and integrity of human rights, recognition of social rights as individual rights, development of the status of absolute rights, etc. The paper emphasises that according to contemporary approach constitutional human rights are not only protected in the individual-state relations, but also the state is obliged to ensure that they are protected and not violated between equal subjects. According to the author, one of the more important new constitutional jurisprudence trends is the recognition of an individual’s right to appeal to court regarding violated rights as absolute. The paper also analyses the significance of international documents and notes that the doctrine formed by the Constitutional Court provides exceptional significance to the European Convention on Human Rights, and the law of this Convention exerts a significant influence for the development of an individual’s constitutional guarantees.