Literatūros procesų modeliavimas: epistema ir tradicija

LTNuo subjekto kultūrinės situacijos ir jo pažinimo priklausantis epistemos rekonstravimas yra simbolizacijos procedūra ir turi santykinę vertę; grynosios epistemos formulė yra tik schematizuojančios minties vaizdinys, kurį nuolat koreguoja dinamiška literatūros tekstų tikrovė. Galimi tik hipotetiniai epistemų modeliai, kurie tarnauja kaip instrumentinės loginio literatūros procesų aprašymo prielaidos. Pažvelgus į lietuvių literatūros istorinę kultūrinę perspektyvą, naudinga išryškinti tris nacionalinės kultūros figūras, kurios susijusios su raštijos ir meninės literatūros pradžia ir kurios reprezentuoja tris fundamentalias epistemas. Tai Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis ir Simonas Daukantas. Jos tarytum pradeda tris esmines kultūrinės sąmonės tradicijas lietuviškoje dirvoje, kurių modifikuotus pėdsakus galima nesunkiai rekonstruoti XX amžiaus pirmosios pusės literatūroje, taip pat ir vėliau. Ypač įdomi yra Mažvydo ir Donelaičio idėjinė pasaulėžiūrinė kontroversija, tam tikras episteminis konfliktas. Agrarinė kultūra – chtoniškoji epistema, žemės motinos literatūra, todėl ir lietuvių literatūra – nuolatinis donelaitiškosios epistemos atsinaujinimas, teikiantis jai nacionalinės literatūros bruožų. Mažvydo linija – judėjimas universaliųjų, bendrų žmogiškųjų vertybių, humanistinės kultūros linkme. Daukantas romantinį chtoniškąjį metakultūros idealizacijos veiksmą papildo švietėjiška tendencija (natūralistinė etika susijungia su ją teigiančio kultūrinio herojaus valia).Reikšminiai žodžiai: Epistema; Episteminė paradigma; Imanencija; Literatūros procesų modeliavimas; Simbolinė sistema; Tradicija; Transcendencija; Epistema; Epistemological paradigm; Immanence; Modelling of literary developments; Symbolic system; Tradicija; Transcendence.

ENReconstruction of episteme determined by the subject's cultural situation and its cognition is a procedure of symbolisation and has its relative value; the net episteme formula is nothing more than image of schematising thought, which is continuously corrected by dynamic reality of literary texts. Only hypothetical models of epistemes are possible which serve as prerequisites for instrumental logical description of literary processes. When looking at the historical cultural perspective of the Lithuanian literature, it is useful to highlight three figures of the national culture, who are related with the birth of writing and fiction, and who represent three fundamental epistemes. These three figures are Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis and Simonas Daukantas. They as if give beginning to three crucial traditions of cultural consciousness in the Lithuanian soil, modified traces of which can be easily reconstructed in the literature of the first half of the 20th Century, as well as in later periods. World-ideological controversy, certain episteme conflict of Mažvydas and Donelaitis are in particular interesting. Agrarian culture is chthonic episteme, literature of the mother land, therefore Lithuanian literature is ongoing revival of Donelaitis' episteme, adding national literature features to it,. Mažvydas' line is movement towards universal, common human values, in the direction of humanistic culture. Daukantas supplements romantic chthonic action of meta-culture idealisation with educational trend (naturalistic ethics merges with the will of cultural hero proclaiming it).