Leksinės ertmės: anglų kalbos "A Pet" ir jo lietuviškų atitikmenų analizė

LTLeksinės ertmės yra neatitikimas tarp sąvokos ir jos leksinės raiškos. Tai reiškinys, kai vienoje kalboje sąvoka yra leksikalizuota, t. y. įvardinta žodžiu, o kitoje kalboje pastovaus ir visuotinai žinomo pavadinimo neturi ir yra reiškiama vis kitaip. Leksinė ertmė dažniausiai žymi sąvoką, kuri nėra žinoma ar svarbi tos kalbos vartotojams. Vertime neleksikalizuotoji sąvoka verčiama įvairiais kompensaciniais metodais. Anglų kalbos daiktavardžio ,,a pet“ reikšmė ,,namuose malonumui auginamas gyvūnas“ neturi visuotinai priimto ir vartojamo lietuviško ekvivalento, todėl šioje vietoje lietuvių kalboje yra leksinė ertmė. Ši leksinė ertmė analizuojama dviem etapais. Pirma, aptariami aiškinamųjų anglų kalbos bei vertimo žodynų duomenys. Aiškinamųjų žodynų apibrėžimuose identifikuojami reikšmės komponentai, kurių pagalba sudaromas struktūriškas analizuojamos sąvokos vaizdinys. Šių komponentų palyginimas su vertimo žodynuose pateikiamų sisteminių atitikmenų reikšmių komponentais padeda suvokti dviejų kalbų leksikalizacijos proceso skirtybes. Antrojo etapo metu analizuojami palyginamųjų tekstynų duomenys. Ieškoma kolokacijų ar kontekstinių partnerių, turinčių skiriamuosius reišmės komponentus, apibrėžtus pirmojo etapo metu. Tokiu būdu aptinkami kiti aptariamos sąvokos leksikalizacijos atvejai (tekstiniai vienažodžiai ir daugiažodžiai atitikmenys). Aptariant semantinius reikšmės komponentus išryškėja, kaip sąvoka yra įvardinta arba leksikalizuota kalboje, turinčioje leksinę ertmę (pvz., vienu platesnės ar siauresnės reikšmės žodžiu ar daugiažodžiu junginiu). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų kalba; Leksika.

ENA lexical gap is a mismatch between a concept and its lexical expression. It is a phenomenon when a concept in one language is lexicalized—denominated by a word, meanwhile in other languages this concept does not have a constant and universally known appellative and is therefore expressed differently on every occasion. A lexical gap usually marks a concept that is known or important to users of that language. Non-lexicalized concept is translated using a variety of compensation methods. English noun “pet” means “an animal kept at home for enjoyment”. In Lithuanian it has no universally accepted and used Lithuanian equivalent, thus a lexical gap exists. This lexical gap is analysed in two stages. First of all, data of explanatory English language and translation vocabularies is discussed. Definitions of explanatory words contain meaning components that help structurally analysing the image of the concept. Comparison of these components to meaning components of systematic equivalents helps understanding differences of lexicalization process of two languages. During stage two, comparative textual data is analysed. It aims identifying co-locations or contextual partners that have distinctive meaning components identified during stage one. This way, other cases of lexicalization are discovered (textual equivalents consisting of one or few words). Discussion regarding semantic meaning components reveals how a concept is denominated or lexicalized in language that has a lexical gap (e.g. by one word containing a narrower or broader meaning or a multi-word combination).