JAV suteikto tarptautinio pripažinimo Lietuvai 1922 m. problema
LTJAV diplomatinės tarnybos parengtas 1922 m. liepos 28 d. pareiškimas užslėpta forma fiksavo Lietuvos, kartu Latvijos ir Estijos, valstybingumo laikinumą – kol egzistuos bolševikinė Rusija, bei šių valstybių sąlyginumą pripažįstant tik jų vyriausybes, o ne valstybes. Iš principo tai atitiko vakariečių proteguojamą autonominės Lietuvos, Latvijos ir Estijos demokratinės Rusijos sudėtyje nacionalinių vyriausybių viziją. Tam pritarė ne tik JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos vyriausybės, bet ir baltųjų rusų vadovai. Pripažinimo pareiškime vartojama formuluotė „pilnas pripažinimas“ reiškė pripažinimą de jure ir de facto. Amerikiečiai, numatydami savo santykius su būsima demokratine Rusija, šių sąvokų tiesiogiai pripažinimo dokumente neįvardijo. Iki oficialaus, tiesa, savotiško diplomatinio akto amerikiečiai su Baltijos valstybėmis palaikė neformalius santykius. Jų pagrindas buvo netiesioginis de facto pripažinimas, pagrįstas 1919 m. gegužės 26 d. nota admirolui A. Kolčakui. JAV, priešingai nei didžiosios Europos valstybės, iki 1922 m. jo oficialiai nepaskelbė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1922 07 28 pareiškimas; 1922 metai; Baltijos valstybės; JAV; JAV diplomatinė tarnyba; Lietuvos valstybės pripažinimas; Pripažinimas de facto; Pripažinimas de jure; Tarptautinė teisė; Valstybingumas; 28 07 1922 statement; Baltic States; De facto recognition; De jure recognition; International Law; Lithuania; Lithuanian State recognition; Statehood; The year of 1922; U.S. Diplomatic Service; USA.
ENThe statement drafted by the Diplomatic Service of the USA on the 28thday of July 1922 specified in the concealed form temporariness of self-dependence of the state system of Lithuania and, at the same time, Latvia and Estonia, as long as the Bolshevist Russia exists, as well as conditionality of the states by acknowledging their governments only, and not the states themselves. In principle, it was in line with the vision favored by the westerners: the vision of national governments of Lithuania, Latvia and Estonia in the composition of the democratic Russia. It was approved by governments of the USA, France, the Great Britain, and by leaders of the White Russians as well. The expression "complete recognition" contained in the statement of recognition meant de jure and de facto recognition that was not named directly by the Americans in the statement of recognition because of the planned in future relations with the future democratic Russia. Before the official, yet peculiar, diplomatic act, the Americans used to maintain informal relations with the Baltic States on the basis of indirect de facto recognition leaning upon the note of the 26thday of May 1919 addressed to admiral A. Kolchak, the official proclamation of which was avoided by the diplomacy of the USA (contrary to the grand states in Europe) until 1922. [From the publication]
