Dieveniškių šnektos žodynas

LTTai išsamus Dievẽniškių šnektos – paties tolimiausio dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos pietrytinio pakraščio iškyšulio – žodynas. Į jį stengtasi sudėti visą nuo 1964 iki 1993 m. įvairių mokslinių ekspedicijų metu surinktą leksiką (maždaug 50 000 lapelių kartoteka). Sudėta ir senoji leksika – senasis šnektos veldinių sluoksnis. Įdomus yra naujesnis leksikos sluoksnis, susidaręs dėl ilgų ir glaudžių kontaktų su slavų, ypač gudų, paskui lenkų ir pagaliau rusų kalbomis. Dėl kalbų sąveikos ir kai kurių informantų savo gimtosios kalbos primiršimo šnektoje gausu įvairių skolinių, jų adaptacijos variantų, okazionalizmų. Akivaizdus ir bendrinės lietuvių kalbos poveikis. Žodžiai pateikiami abėcėlės tvarka. Fonetiniai ir morfologiniai žodžių variantai iškeliami atskirai, su nuoroda „žr.“ į pagrindinį žodį. Antraštiniai žodžiai nekirčiuojami. Žodžio straipsnio sandara panaši kaip ir kitų žodynų, tačiau įvesta tam tikrų papildymų. Tame pačiame lizde išryškinami: daiktavardžių deminutyvai, būdvardžių bevardė giminė, laipsniai, išlikusios įvardžiuotinės formos ir pan. Gramatinė charakteristika žymima lotyniškų žodžių sutrumpinimais. Skolinio kilmei paaiškinti skliausteliuose nurodomos kitos kalbos šaltinis, iš kurio jis gali būti kilęs. Aiškinant žodžių reikšmes daugiausia remtasi didžiuoju Lietuvių kalbos žodynu ir Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, bet visada ir pirmiausia žiūrėta kiekvieno žodžio vartosenos Dieveniškių šnektoje. Įvadiniame straipsnyje supažindinama su šnektos tyrinėjimo istorija, aptariamos būdingesnės jos ypatybės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šnektos ypatybės; Garsynas; Gramatinės ypatybės; Transkripcija; Žodyno sandara.

ENThis is a comprehensive dictionary of Dievẽniškių patois – the farthest cape in the south-east of the current territory of the Republic of Lithuania. The aim is to include all lexical units collected during a number of scholarly expeditions between 1964 and 1993 (a card file of about 50,000 cards). Old vocabulary is also included – the old stratum of the patois legacy. The more recent stratum of the vocabulary is interested due to long and close contacts with Slavic, particularly, Belarusian, then also Polish and finally Russian languages. Due to linguistic interaction and the fact that some respondents have slightly forgotten their mother tongue the patois is abundant in various loanwords, adaptations thereof and occasionalisms. The effect of the standard Lithuanian language is also obvious. Words are listed alphabetically. Phonetic and morphologic variants of words are given separately with a reference “see” to the main heading. The heading words are not accented. The structure of the heading is similar to that of other dictionaries but there are some supplementary things. The same heading emphasises the following: diminutive forms of nouns, the neuter form of adjectives, degrees, surviving pronominal forms, etc. Grammatical properties are marked with abbreviations of Latin words. Explanation of the loanword origin is given by mentioning the probable source language in parenthesis. In interpreting meanings of words the authors rely mainly on the comprehensive Dictionary of the Lithuanian Language and the Dictionary of Modern Lithuanian Language but in all cases the utmost focus is placed on the usage of each word in the Dieveniškių patois. The introductory article briefs the reader on the history of the patois studies and discusses the most characteristic properties thereof.