Kultūra ir idealai

LTŠio straipsnio autorius apmąsto kultūros idealus ir vertybes. Šiandien idealai tapatinami su pasenusia moralizuojančia pozicija. Būti šiuolaikiškam reiškia demaskuoti idealus parodant po jais besislepiančią tikrovę. Tačiau atsitinka taip, jog įsitraukę į šį ironišką idealų demaskavimą patys kritikai tampa ciniškos tikrovės produkuotojais. Kaip rasti išeitį iš šios situacijos? Ar idealai – tai tik virš gyvenimo pakylėtų verčių sritis? Keldamas šiuos klausimus, autorius aiškinasi, kaip galima verčių filosofija šiandien. Autoriaus manymu, kultūros kūrimas yra tokia tikrovės interpretacijos optika, kuri ne atkartoja tikrovę, bet praplečia jos ribas. Pasinaudodamas paviršiaus ir gelmės metafora autorius teigia, jog vertės ir idealai yra pačiame paviršiuje besireiškianti gelmė. Todėl bet koks paviršiaus neigimas norint pamatyti anapus esančią gelmę reiškia idealų, kaip metaforinių uždangų, naikinimą. Demaskuojant tikrovę, įgyvendinamas totalinio permatomumo siekis, tačiau nebelieka metaforų, užuominų, nebelieka paslėpties-atverties vaizdijimo žaismo. Natūralistinis tikrovės imitavimas mene apeliuoja į pačios tikrovės faktų logiką, ir toks požiūris atitinka ciniškai neutralų bei objektinantį žvilgsnį. Kita vertus, jei cinizmą suprastume kaip postmodernistinę verčių inversiją, tai šią inversiją ir save demaskuojantį meno kūrinio susinaikinimą reiktų suprasti kaip substancinės tikrovės ilgesį. Tačiau tokios tikrovės pasiekti neįmanoma net ir panaikinus menines ar vaidybines dviprasmybes, nes nuoširdus buvimas, kad ir kaip tai būtų paradoksalu, yra tobuliausia vaidyba.Reikšminiai žodžiai: Cinizmas; Dvasingumas; Idealai; Kultūra; Kultūros vertybės; Menas; Meninė tikrovė; Meno kūrinys; Tikrovė; Vertinimas; Vertybės; Art; Art work; Artistic reality; Cultural values; Culture; Cynicism; Evaluation; Ideals; Reality; Spirituality; Values.

ENThe author of the paper reflects the cultural ideals and values. Today the ideals are identified with the out-dated moralizing position. Being modern means disclosing the ideals and showing the hidden truth. However, it might happen that the critics who become involved in this ironic disclosure of the ideals become the producers of the cynical reality. How to find a way out? Are the ideals only the area of values elevated above life? When putting these questions the author tries to ascertain how the philosophy of values is possible nowadays. According to the author, creation of culture is such optics of reality interpretation which not only repeats reality, but also expands its limits. Using the metaphor of surface and deepness the author claims that values and ideals are the deepness expressed on the very surface. Therefore, any denial of the surface in order to see deepness beyond means extermination of ideals as metaphorical curtains. When disclosing reality the objective of total transparency is fulfilled; however, no metaphors, hints or the play of representation of closing-opening are left. Natural imitation of reality in art appeals to the logic of facts of reality and such an approach corresponds to a cynically neutral and objective look. On the other hand, if we treat cynicism as the post-modern inversion of values, we should understand this inversion and self-disclosing destruction of the work of art as the longing for substantive reality. However, this reality is impossible to achieve even having eliminated artistic or histrionic ambiguities, because sincere being is paradoxically the most perfect acting.