Reformatų bažnyčios sinodo politika spaudos draudimo metais

LTStraipsnyje atskleidžiama vienos iš daugelio tradicinių Lietuvos krikščioniškų Bažnyčių savivaldos sistemos – Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios Sinodo vykdyta vidaus politika lietuviškos spaudos lotyniškaisiais rašmenimis draudimo laikotarpiu. Vadovaujantis konfesiniais ir lojalistiniais valdžiai argumentais, laiku reagavus į bandymus riboti kalbų teises Bažnyčioje, Sinodui pavyko atremti atvirus valdžios rusifikacinius ketinimus ir visos Reformatų Bažnyčios mastu išsaugoti šimtmečius gyvavusią Bažnyčios konfesinę tradiciją bei jos daugiakultūrę ir daugiakalbę sanklodą. Leidybinės Sinodo politikos analizė rodo, kad spaudos draudimo laikotarpiu jis vykdė legalią konfesinio turinio raštų leidybą, kuri buvo nedviprasmiškas jo veiklos prioritetas, tačiau neperžengė konfesinių poreikių ribų. Sinodui pavyko išsaugoti lietuvių kalbos vartojimo liturginėje praktikoje ir leidyboje galimybę. Žlugus spaudos draudimui Sinodas atnaujino bandymus regeneruoti parapinių mokyklų tinklą. Sielovadinėje Sinodo politikoje ir spaudos draudimo laikotarpiu išliko tradicinės griežtos nuostatos, kurios reikalavo, kad lietuviškose parapijose dirbantys nelietuvių kilmės kunigai prieš jų ordinaciją išmoktų lietuviškai ir tik tada pradėtų eiti pareigas. Sinodo Bažnyčios savivaldos politikoje, nepaisant to, kad jo veikloje dominavo nelietuvių tautybės asmenys, spaudos draudimo sąlygomis neįsigalėjo atviros ar agresyvios polonizacinės tendencijos ir lietuviškasis etnosas religiniame gyvenime nepatyrė kalbinės bei kultūrinės diskriminacijos.

ENThe article discusses the internal policies of the self-government system of one of the traditional Christian churches of Lithuania – the Synod of the Lithuanian Evangelical Reformed Church – that were implemented at the time when Latin characters were forbidden in the Lithuanian press. The Synod responded to the attempts of limiting the language rights in the Church, invoked confessional and loyalist arguments, and managed to resist the undisguised Russification plans of the authorities and preserve the centuries-long confessional tradition of the Reformed Church, as well as its multicultural and multilingual constitution. The analysis of the publication policies of the Synod shows that it continued legal publications of confessional scriptures during the period of the press prohibition. The Synod managed to preserve the use of the Lithuanian language in liturgical practice and publications. As the prohibition of the press failed, the Synod resumed its efforts of regenerating the network of parochial schools. The Synod continued applying the strict traditional requirements which demanded that non-Lithuanian priests working in Lithuanian parishes learn the Lithuanian language before their ordination and before starting their office even during the period of the press prohibition. Despite the fact that the activities of the Church were dominated by persons of non-Lithuanian nationalities, the Synod’s Church autonomy policies avoided the tendencies of open or aggressive Polonisation under the conditions of the press prohibition and the Lithuanian ethnos did not experience any linguistic or cultural discrimination in their religious life.